Elektromobiliai per pastarąjį dešimtmetį iš nišinio sprendimo tapo vienu iš pagrindinių atsakymų į aplinkosaugos iššūkius. Jie mažina išmetamųjų teršalų kiekį, padeda miestams kovoti su triukšmo tarša ir tampa vis populiaresni dėl augančio valstybių palaikymo bei technologinės pažangos.
JAV politikai svarsto naują įstatymo projektas, pagal kurį elektromobilių savininkams kasmet tektų mokėti 250 JAV dolerių mokestį, esą siekiant prisidėti prie kelių remonto finansavimo. Šį pasiūlymą pristatė Atstovų Rūmų respublikonai, o jis yra platesnio mokesčių reformų paketo, svarstomo Transporto ir infrastruktūros komitete, dalis.
Komitetas, vadovaujamas atstovo Samo Graveso, projektą patvirtino 36 balsais prieš 30. Įstatymo projektas orientuotas į 142 mlrd. JAV dolerių deficitą, susikaupusį per penkerius metus Kelių fondų sąskaitoje (angl. Highway Trust Fund – HTF).
Šis fondas naudojamas JAV kelių ir tiltų priežiūrai ir remontui. Didžioji jo pajamų dalis gaunama iš mokesčių už benziną ir dyzeliną, todėl didėjantis elektromobilių populiarumas kelia klausimų – kaip užtikrinti teisingą visų transporto priemonių savininkų indėlį.
Pradžioje buvo siūlyta įvesti simbolinį 20 JAV dolerių metinį mokestį visiems automobiliams, tačiau šis sumanymas sulaukė tiek respublikonų, tiek demokratų, įskaitant Senato demokratų lyderį Chucką Schumerį, kritikos. Todėl planas buvo pakoreguotas ir vietoje to pasiūlyta kasmet taikyti 250 dolerių mokestį elektromobiliams ir 100 dolerių hibridiniams modeliams.
Kodėl šis mokestis kelia nepasitenkinimą?
Elektromobilių šalininkai ir įvairios nevyriausybinės organizacijos, tokios kaip „Electrification Coalition“, griežtai kritikuoja šį pasiūlymą. Jie atkreipia dėmesį, kad vidutinis benzinu varomas automobilis per metus sumoka apie 88 dolerius federalinio degalų mokesčio.
Net jei skaičiuotume pagal oficialius duomenis – 2 082 litrus per metus sunaudojantis automobilis prideda prie fondo maždaug 101 dolerį. Tuo metu elektromobilių savininkai būtų apmokestinami lyg jie naudotų 5 257 litrus degalų kasmet, daugiau nei dvigubai daugiau.
Įstatymo projektas numato, kad šie nauji mokesčiai galėtų per dešimtmetį sugeneruoti apie 40 milijardų dolerių papildomų lėšų Kelių fondui. Tačiau kritikai, įskaitant „Consumer Reports“, atkreipia dėmesį į socialinį neteisingumą – senjorai, kurie važinėja žymiai mažiau, vis tiek turėtų mokėti visą sumą.
Hibridinių automobilių savininkai taip pat mokėtų daugiau nei būtų sumokėję su mažiau efektyviu benzinu varomu automobiliu. Kai kuriais atvejais hibridinėms transporto priemonėms mokesčiai būtų trigubai didesni, nei būtų buvę su įprastu automobiliu.
Įdomu tai, kad naujasis projektas numato infliacijos koregavimą tik elektromobilių ir hibridų savininkų metiniams mokesčiams, o tai reiškia, kad bėgant metams ši našta gali dar labiau augti. Tuo tarpu benzininių automobilių mokestis išlieka fiksuotas, nesikeičiantis. Toks sprendimas kelia abejonių dėl vienodo požiūrio į skirtingų transporto priemonių savininkus.
Debatai įsisiūbuoja. Vieni teigia, kad reikia rasti būdą, kaip užtikrinti visų eismo dalyvių indėlį į infrastruktūrą, nes degalų mokesčiai natūraliai mažėja.
Kiti sako, kad toks mokestis yra spyris atgal tvarumo link žengiančiam transportui. Kad ir kaip būtų, sprendimas dar nėra galutinis, o diskusijos, panašu, tik prasideda.
