Vieniems maisto lieka per daug, kitiems – per mažai. Prekybos centrai ir gamintojai ne visada spėja tiksliai suplanuoti savo likučius, bet „Maisto bankas“ jau iš anksto žino, kiek žmonių tądien ateis prašyti pagalbos. Tam, kad maistas šiame procese nepavirstų atliekomis, o pasiektų tuos, kam jo reikia labiausiai, vis dažniau į pagalbą pasitelkiami partneriai logistikoje.
Vienas jų – siuntų pristatymo bendrovė „DPD Lietuva“. Vien per pirmuosius šių metų mėnesius minėta bendrovė „Maisto bankui“ padėjo daugiau nei 190 kartų. Dažniausiai tai buvo paskutinę dieną galiojančių maisto produktų pervežimai tarp miestų. Taip kurjeriai prisidėjo prie to, kad šis maistas laiku pasiektų paramos gavėjus visoje šalyje.
„Turime net 41 atiduotuvę skirtinguose šalies miestuose, tačiau tik 17 nuosavų autobusiukų. Transportas sensta, o pervežimų poreikis auga – kasdien susiduriame su iššūkiais, kai fiziškai nespėjame pergabenti maisto iš ten, kur jo per daug, į vietas, kur trūksta. Kurjerių pagalba mums yra gyvybiškai svarbi“, – sako „Maisto banko“ komunikacijos vadovė Miglė Petronytė.
Pasak jos, partnerystė su bendradarbiavimas su logistikos įmone per pastaruosius metus sustiprėjo – dabar veikia ne tik „pagal poreikį“, bet ir reguliariai: kartą per savaitę kurjeriai veža maistą iš Vilniaus padalinio į Šiaulius. Tokie reguliarūs reisai leidžia geriau planuoti paskirstymą, mažinti švaistymą ir greičiau reaguoti į pasikeitusius poreikius.
Dieną pakeisti galinti siunta
„DPD Lietuva“ tvarumo vadovas Markas Ąžuolas sako, kad ši partnerystė atliepia ir įmonės strategiją, ir vertybes: padėti bendruomenėms per nuoseklius ir kasdienius veiksmus.
„Mūsų infrastruktūra sukurta greitam ir efektyviam siuntų judėjimui tarp miestų. Turėdami tokias galimybes visada stengiamės padėti „Maisto bankui“. Kartais tai viena siunta, kartais – visa paletė, bet kiekvieną kartą žinome, kad tai maistas, kuris gali pakeisti kažkieno dieną“, – sako logistikos įmonės atstovas.
Anot jo, įmonės atstovai geba lanksčiai reaguoti į „Maisto banko“ išreikštą poreikį ir jį atliepti.
„Kai kalbame apie maistą, kurio galiojimas baigiasi tą pačią dieną, sprendimus reikia priimti akimirksniu. Tokiais atvejais svarbiausia – greitis. Mūsų vairuotojai, maršrutai ir visa sistema gali reaguoti lanksčiai, o tai itin svarbu tokioje partnerystėje, kur kiekviena valanda gali nulemti, ar maistas pasieks žmogų, ar taps atliekomis“, – pabrėžia M. Ąžuolas.
Tą patvirtina ir „Maisto banko“ komunikacijos vadovė, kuri tikina, jog „DPD Lietuva“ kurjerių dėka vien per šiuos metus maisto sulaukė daugybė žmonių.
„Kiekvienas toks pervežimas reiškia, kad maistas, dar tinkamas vartoti – nevirsta atliekomis, o laiku pasiekia tuos, kuriems jo labiausiai reikia“, – sako M. Petronytė.
Maisto švaistymo mažinimas – ne kampanija, o kasdienybė
Savo ruožtu „DPD Lietuva“ darbuotojai dieną per mėnesį skiria savanorystei, kurią apmoka bendrovė. Nuo 2022 m. įmonės atstovai aktyviai įsitraukia į savanorystę „Maisto banke“ – talkina maisto atiduotuvėse, rūšiuoja produktus sandėlyje, padeda virtuvėje ruošiant maistą.
Vien pernai „Maisto bankas“ nuo išmetimo išgelbėjo daugiau kaip 6,7 tūkst. tonų gero maisto. Produktų galiojimas dažnai baigėsi per 1–2 dienas, tad logistika šioje grandinėje įgauna didžiausią svarbą.
„Kiekvienas kurjerių prisidėjimas reiškia ne tik konkrečią kelionę su dėžėmis. Tai – reali pagalba mums sutaupyti transporto išlaidas, kurios kasmet sudaro reikšmingą „Maisto banko“ biudžeto dalį. Kuo daugiau galime sutaupyti čia, tuo daugiau lėšų lieka realiai pagalbai žmogui“, – sako M. Petronytė.
