Per pastaruosius kelis dešimtmečius mokėjimų įpročiai Europoje keitėsi iš lėto, tačiau artimiausiu metu galime būti istorinių pokyčių liudininkais. Europos Sąjunga vis garsiau kalba apie naują direktyvą, kuri griežtai ribotų galimybes atsiskaityti grynaisiais pinigais.
Daugeliui tai tik dar vienas žingsnis skaitmeninės ekonomikos link, tačiau kitiems – pavojingas signalas apie didėjantį valdžios kišimąsi į asmeninį finansinį gyvenimą. Ekspertai šiuos pokyčius jau vadina ne mažiau nei istoriniu lūžiu – ne tik dėl technologinio aspekto, bet ir dėl vertybinės kultūros pokyčių visame žemyne.
Kaip praneša Ispanijos naujienų portalas „OK Diario“, Briuselyje svarstomas konkretus sprendimas – visose valstybėse narėse nustatyti vieningą grynųjų atsiskaitymų ribą. Siūloma riba – vos 7 eurai. Tai reiškia, kad bet koks didesnės vertės mokėjimas turės būti atliktas tik elektroniniu būdu.
Skamba drastiškai? Tokia ir yra intencija, sukurti visoms šalims vienodas taisykles, kurios nepaliktų erdvės šešėliui ir neskaidriai veiklai.
Kova su šešėliu – tikroji priežastis ar tik priedanga?
Oficialiai teigiama, kad pagrindinis šio sprendimo tikslas yra kovoti su šešėline ekonomika, pinigų plovimu, korupcija ir kitomis finansinėmis machinacijomis. Kadangi grynieji pinigai yra anoniminiai ir sunkiai atsekami, jų naudojimas palieka daug erdvės nelegaliems sandoriams ir vengimui mokėti mokesčius.
Europos Komisija tikisi, kad apribojus galimybę atsiskaityti grynaisiais didelėmis sumomis, bus galima efektyviau sekti pinigų srautus, užtikrinti skaidresnius sandorius ir padidinti surenkamų mokesčių kiekį. Be to, mažesnis grynųjų pinigų kiekis apyvartoje – tai ir saugumo klausimas, mažiau vagysčių, mažesnė tikimybė prarasti pinigus.
Tačiau kritikai kalba kitaip. Dalis gyventojų ir kai kurie ekonomistai mano, kad tai yra pavojingas žingsnis link visiškos finansinės kontrolės. Esą sumažėjus galimybei naudotis grynaisiais, žmonės taps dar labiau priklausomi nuo bankų, skaitmeninių sistemų ir net technologinių tinklų stabilumo.
Ką tai reikštų Lietuvai?
Nors Lietuva sparčiai skaitmenizuojasi, didesnės vertės pirkimuose, ypač nekilnojamojo turto ar naudotų automobilių, grynieji vis dar dažnai naudojami. Nauja direktyva įpareigotų šiuos sandorius vykdyti tik per oficialius bankų kanalus, o tai galėtų apriboti šešėlinę veiklą šiose srityse.
Tačiau ne visi gyventojai tam pasirengę. Ypač pagyvenusieji žmonės, kaimo vietovių gyventojai ar tie, kurie dar neturi prieigos prie internetinės bankininkystės, susidurtų su papildomais sunkumais. Daliai žmonių grynieji vis dar yra saugumo simbolis – juos laikyti kišenėje ar stalčiuje atrodo patikimiau nei pasitikėti virtualiu balansu telefone.
Toks pokytis taip pat reikštų, kad smulkieji verslai, ypač turgaus prekeiviai ar amatininkai, turėtų greitai prisitaikyti prie skaitmeninių atsiskaitymų ir investuoti į tam reikalingą infrastruktūrą.
Kada naujos taisyklės taps realybe?
Tiksli data, kada direktyva įsigalios, dar nėra nustatyta, tačiau daugelis analitikų prognozuoja, kad naujosios taisyklės gali būti patvirtintos dar iki šių metų pabaigos. Kiekvienai valstybei narėms bus skirtas pereinamasis laikotarpis, per kurį reikės prisitaikyti prie naujų standartų.
Svarbu pažymėti, kad tai nereiškia visiško grynųjų išnykimo – jie nebus uždrausti. Tačiau jų reikšmė kasdieniuose sandoriuose sumažės iki simbolinės. Viena aišku, vartotojai turės iš naujo įvertinti savo mokėjimo įpročius ir vis dažniau naudotis elektroninėmis alternatyvomis.
Ką sako žmonės ir verslai?
Dalis gyventojų, ypač jaunesni žmonės, pokyčius vertina teigiamai. Jiems tai natūralus progresas, kuris leidžia gyventi greičiau, patogiau ir be grynųjų keliamo pavojaus. Tačiau kita dalis, ypač vyresnio amžiaus žmonės, į tai žiūri su įtampa ir nerimu. Įvykus sistemų sutrikimui, likti be galimybės atsiskaityti net už būtiniausius pirkinius yra labai reali rizika.
Taip pat nerimą kelia duomenų saugumas. Visiškai skaitmeninis mokėjimų pasaulis reiškia, kad kiekvienas pirkimas, tai įrašas sistemoje. Nors oficialiai deklaruojama, kad asmens duomenys bus apsaugoti, daugelis nuogąstauja, kad privatumas taps dar labiau pažeidžiamas.
Griežtas grynųjų pinigų ribojimas – tai ne tik kovos su nusikalstamumu priemonė, bet ir ženklas, kad finansinis pasaulis žengia į visiškai naują etapą.
Ar tai atneš daugiau skaidrumo ir saugumo, ar padidins priklausomybę nuo sistemų parodys tik laikas. Kol kas belieka vienas klausimas 0 ar Europa pasirengusi iškeisti laisvą pinigų judėjimą į visiškai skaitmeninę ateitį?
