Europa, ilgus metus deklaravusi atvirą požiūrį į migraciją, ypač po garsiojo Angelos Merkel „Mes susitvarkysime“, dabar vis ryžtingiau peržiūri šią politiką. Dalis šalių stiprina sienų kontrolę, o kai kurios net siūlo finansines išmokas migrantams, kurie savanoriškai sutiktų grįžti į kilmės šalis.
Nuo gegužės 6 dienos Vokietija įveda griežtesnius įvažiavimo kontrolės mechanizmus. Čia siekiama, kad asmenys, neturintys teisės patekti į šalį, būtų sustabdyti dar pasienyje. Naujieji pokyčiai galios ir ukrainiečiams, kurie šiuo metu bėga nuo karo.
Kaip paaiškina Vokietijos valdžia, nuo šiol bus griežtai laikomasi vadinamojo Dublino reglamento. Tai reiškia, kad prieglobsčio prašymą būtina teikti pirmoje Europos Sąjungos šalyje, į kurią atvykstama. Daugeliu atvejų tai nėra Vokietija.
Todėl jeigu asmuo atvyko per kitą valstybę, jo prašymas nebus svarstomas. Federacinė policija nuo šiol turės teisę iš karto išsiųsti pažeidėjus be papildomų procedūrų. Vokietija derina šias priemones su kaimynėmis Prancūzija, Austrija ir Lenkija.
Švedija siūlo pinigus tiems, kurie grįžta
Migracijos iššūkiai skatina permąstyti politiką ir Švedijoje, šalyje, kuri prieš kelerius metus viena pirmųjų Europoje plačiai atvėrė duris pabėgėliams. Tačiau šiandien viešojo saugumo problemos, augantis smurtas tarp etninių grupuočių ir socialinės įtampos keičia nuotaikas.
Premjeras Ulfas Kristerssonas paskelbė, kad nuo 2026 metų pradžios bus įvestos didesnės išmokos migrantams, kurie savanoriškai sutiks išvykti. Anksčiau buvusi 900 eurų subsidija nepasiteisino, todėl naujasis pasiūlymas sieks net 32 tūkst. eurų vienam suaugusiajam.
Šeimai, sudarytai iš dviejų suaugusiųjų ir vaiko, tai gali reikšti net 64 tūkst. eurų kompensaciją už išvykimą. Valdžia viliasi, kad šis sprendimas taps realiu stimulu.
Pavyzdį rodo ir Danija
Tokie sprendimai neatsirado tuščioje vietoje. Švedija dalinai remiasi Danijos patirtimi. Ten jau seniau veikia repatriacijos programa. Suaugusieji sirai, kurie grįžta į savo kilmės šalį, gauna iki 200 tūkstančių Danijos kronų, kas yra maždaug 27 tūkst. eurų, o vaikams priklauso dar po 50 tūkst. kronų arba maždaug 6,7 tūkst. eurų.
Nors tai vertinama kaip žingsnis siekiant sumažinti integracijos iššūkius, kai kurie ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokios priemonės gali paskatinti naują piktnaudžiavimo bangą – atvykti į Europą tik tam, kad vėliau būtų pasinaudota atlyginimu už grįžimą.
JAV taip pat siūlo pinigus
Panašų, tačiau daug kuklesnį mechanizmą diegia ir JAV. Šalies vidaus saugumo departamentas pradėjo programą, pagal kurią neteisėti migrantai, savanoriškai išvykstantys iš šalies, gali tikėtis 1 000 JAV dolerių išmokos.
Lėšos pervedamos tik jau palikus šalį, pasitelkus programėlę „CBP Home“. Kaip rašo „The Washington Post“, 2025 metų tikslas yra deportuoti arba paskatinti išvykti net 1 milijoną nelegaliai esančių asmenų.
