Šiandien, gegužės 7 dieną, Vatikane prasidėjo istorinė konklava, kurioje 133 kardinolai iš 71 šalies susirinko išrinkti naują popiežių po popiežiaus Pranciškaus mirties.
Ši konklava išsiskiria ne tik savo geografine įvairove, bet ir tuo, kad daugiau nei 80 proc. rinkėjų paskyrė pats Pranciškus, siekdamas atspindėti pasaulinės Bažnyčios realybę .
Popiežius Pranciškus per savo pontifikatą paskyrė 149 kardinolus, iš kurių 89 yra ne europiečiai, o 25 atstovauja Azijai, 24 Pietų Amerikai, 18 Afrikai, 12 Šiaurės Amerikai, šeši Centrinei Amerikai ir keturi Okeanijai.
Tarp jų yra ir pirmasis kardinolas iš Tongos, Soane Patita Paini Mafi, kurio paskyrimas simbolizuoja Bažnyčios atvirumą naujoms kultūroms ir regionams .
Ši konklava taip pat yra jauniausia per visą Bažnyčios istoriją, nes dalyvauja kardinolai, kuriems dar nėra 80 metų . Tai atspindi Pranciškaus siekį atnaujinti Bažnyčios vadovybę ir įtraukti daugiau jaunų bei įvairių kultūrų atstovų.
Konklavos metu kardinolai aptarė įvairias temas, įskaitant Bažnyčios reformą, sinodalumą, taikos siekį ir rūpinimąsi kūrinija. Buvo pabrėžta, kad naujasis popiežius turėtų būti gailestingumo, vilties ir vienybės simbolis, ypač dabartinių karų ir susiskaldymo laikais .
Tarp galimų kandidatų į popiežiaus sostą minimi Italijos valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolin, Filipinų kardinolas Luis Antonio Tagle ir Vengrijos kardinolas Péter Erdő . Tačiau dėl didelės įvairovės ir skirtingų nuomonių tarp kardinolų, konklavos rezultatai išlieka neprognozuojami.
Konklavos metu kardinolai yra izoliuoti nuo išorinio pasaulio, o jų sprendimai skelbiami per dūmų signalus: juodi dūmai reiškia, kad popiežius dar neišrinktas, o balti – kad išrinktas naujasis pontifikas .
Ši konklava žymi naują etapą Katalikų Bažnyčios istorijoje, kurioje siekiama atspindėti pasaulinę bendruomenę, įvairovę ir atvirumą. Naujasis popiežius turės tęsti Pranciškaus pradėtas reformas ir spręsti šiuolaikinius iššūkius, su kuriais susiduria Bažnyčia.
