Grynųjų pinigų naudojimas Lietuvoje mažėja, tačiau klausimas, ar jų visiškas atsisakymas gali turėti realų poveikį mokesčių surinkimui, vis dar kelia daug diskusijų. Viena vertus, skaitmeninės transakcijos kur kas lengviau susekamos ir apskaitomos, todėl galbūt jos galėtų padėti užkirsti kelią šešėliui.
Kita vertus, reikia nepamiršti ir kitų aspektų, tokių kaip skaitmeninimo kaštų, gyventojų įpročių bei socialinių pasekmių. Ši tema tampa ypač aktuali, kai viešojoje erdvėje pasigirsta siūlymai riboti grynųjų naudojimą arba taikyti papildomus mokesčius atsiskaitant banknotais.
Tokie sprendimai, viena vertus, skatina permąstyti, kaip valstybė galėtų efektyviau surinkti mokesčius, kita vertus, tai kelia nerimą dėl gyventojų teisių ir galimų padarinių, ypač vyresnio amžiaus ar regionuose gyvenantiems žmonėms.
Nors oficialiai Lietuvoje dar nėra planų visiškai atsisakyti grynųjų pinigų, tendencijos rodo, kad einama būtent ta kryptimi. Bet ar skaitmeninė ekonomika tikrai gali sumažinti šešėlio mastą ir pagerinti mokesčių surinkimą? Ar tai iš tikrųjų pasiteisins praktikoje, o ne tik teoriniuose modeliuose?
Skaitmenizacija kaip priemonė mažinti šešėlį
Didžiausias argumentas, kuriuo grindžiama grynųjų mažinimo politika, yra šešėlinės ekonomikos mažinimas. Mokėjimai kortele ar mobiliomis programėlėmis automatiškai patenka į oficialią apskaitą – taip sumažinamos galimybės apeiti mokesčius, slepiant realias pajamas.
Pavyzdžiui, kavinė ar grožio salonas, kuris priima tik grynuosius, turi daugiau galimybių nurodyti mažesnę apyvartą ir sumokėti mažiau mokesčių. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ne kartą akcentavo, kad atsiskaitymai kortelėmis gerina kontrolės galimybes ir sumažina manipuliacijų erdvę.
Tą rodo ir tarptautinė praktika. Skandinavai, kurie jau seniai skatina atsiskaityti elektroniniu būdu, pasižymi viena mažiausių šešėlio dalių ekonomikoje visoje Europoje. Tad idėja atsisakyti grynųjų Lietuvoje nėra iš piršto laužta, tik klausimas ar mes tam pasiruošę?
Rizikos – ne tik technologinės, bet ir socialinės
Visgi grynųjų pinigų ribojimas neišvengiamai paliečia pažeidžiamiausias visuomenės grupes – vyresnio amžiaus gyventojus, socialiai atskirtus asmenis, gyvenančius regionuose ar neturinčius išmaniųjų telefonų. Nors daugeliui atrodo savaime suprantama naudotis mobiliąja programėle ar banko kortele, realybėje dar tūkstančiai žmonių renkasi ar yra priversti naudoti tik grynuosius.
Be to, verta įvertinti ir technologinius aspektus. Kaip elgsis prekybininkai ar paslaugų teikėjai nutrūkus interneto ryšiui? Ar bankų serveriai gali užtikrinti nepertraukiamą veiklą? Ar visada pakanka alternatyvų? Visiška priklausomybė nuo technologijų gali tapti nauja rizika, ypač esant kibernetinėms grėsmėms ar sisteminiams sutrikimams.
Svarbu ir tai, kad daug kas grynuosius traktuoja kaip asmeninės laisvės simbolį, tai būdas išvengti sekimo, išsaugoti privatumą, išlikti nepriklausomam nuo bankų sprendimų. Tai nėra tik senamadiškas įprotis, tai ir psichologinė bei kultūrinė pozicija, kurią politikai ir ekonomistai neretai nuvertina.
Ar mokesčių surinkimas tikrai pagerėtų?
Nors logika sako, kad mažiau grynųjų reiškia mažiau šešėlio, mokesčių sistema nėra vien tik technologinis klausimas. Jei verslininkas nori apeiti mokesčius, jis ras būdų tai padaryti net ir skaitmeninėje erdvėje, pasitelkiant fiktyvias sąskaitas, per partnerius užsienyje ar naudodamasis kriptovaliutomis.
Todėl reikėtų kalbėti ne tik apie atsiskaitymo formą, bet ir apie bendrą verslo kultūrą, kontrolės mechanizmus bei švietimą. Grynųjų atsisakymas gali būti viena iš priemonių, tačiau savaime jis neišspręs mokesčių slėpimo problemų.
Norint realių pokyčių, būtina kartu stiprinti priežiūros institucijų galias, skatinti skaidrumą ir kurti teisingesnę mokesčių sistemą, kurioje gyventojai matytų prasmę ir naudą būti sąžiningiems.
Sprendimas – ne drausti, o skatinti alternatyvas
Jei Lietuva nori mažinti grynųjų pinigų naudojimą, tam nebūtina įvesti draudimų. Kur kas veiksmingesnė strategija yra skatinti patogias, saugias ir prieinamas skaitmenines alternatyvas. Pavyzdžiui, subsidijos mažoms įmonėms įsigyjant mokėjimo terminalus, edukacinės programos vyresnio amžiaus gyventojams, mobilios paslaugos regionuose.
Bankų bendradarbiavimas su valdžios institucijomis gali būti naudingas – jei vietoje šakų mažinimo būtų investuojama į mobiliuosius skyrius ar konsultantus, žmonės jaustųsi saugesni ir drąsiau rinktųsi skaitmeninį kelią.
Visiška prievarta dažnai sukelia atvirkštinę reakciją, todėl svarbiausia, kad skaitmenizacija vyktų natūraliai, per patogumą ir pasitikėjimą.
Grynųjų pinigų atsisakymas gali turėti teigiamos įtakos mokesčių surinkimui, tačiau tik tuo atveju, jei tai bus dalis platesnės strategijos.
Skaitmenizacija yra galingas įrankis, bet jis turi būti naudojamas atsakingai, atsižvelgiant į gyventojų įpročius, galimybes ir saugumo jausmą. Viskas priklauso ne tiek nuo technologijos, kiek nuo to, kaip ir kodėl ji taikoma.
