„Android“ operacinė sistema yra populiariausia mobilioji platforma pasaulyje, kuria kasdien naudojasi milijardai vartotojų. Daugiau nei 70 proc. pasaulyje veikiančių išmaniųjų telefonų naudoja būtent „Android“, o prie šios sėkmės daug prisidėjo „Google“ paslaugos, nuo „Play Store“ iki „Gmail“, „YouTube“ ir daugybės kitų.
Dar per pirmąją Donaldo Trumpo prezidentavimo kadenciją JAV bendrovėms buvo uždrausta bendradarbiauti su „Huawei“. Tai turėjo dramatiškų pasekmių, o „Huawei“ prarado prieigą prie „Google Play“ parduotuvės ir kitų paslaugų, todėl buvo priversta kurti savo ekosistemą.
Dabar, kai D. Trumpas sugrįžo į Baltuosius rūmus ir toliau tęsią prekybos karą su Kinijai, sklinda kalbos, kad kiti šios šalies išmaniųjų telefonų gamintojai ieško atsarginio plano. Tarp tokių kompanijų įvardijama „Xiaomi“, „OnePlus“, „Oppo“ ir „Vivo“.
Pranešama, jog visos šios Kinijos bendrovės veda diskusijas su „Huawei“ dėl bendros „Android“ operacinės sistemos, kuri galėtų veikti be „Google“ paslaugų paketo. Tai galėtų būti reikšmingas žingsnis, panašus į tai, ką padarė pati „Huawei“, sukurdama „HarmonyOS“ platformą.
Spėjama, kad naujoji „Xiaomi“ vartotojo sąsajos versija, kuri bus žinoma kaip „HyperOS 3“, gali būti pirmas rimtas žingsnis link tokios nepriklausomos ekosistemos. Tačiau kol kas neaišku, kiek realiai skirtingi gamintojai bendradarbiaus, kokią rolę čia atliks „Huawei“ ir ar bus perimti tokie sprendimai kaip „Ark Compiler“, „Petal Maps“ ar kiti „Huawei“ įrankiai.
Remiantis naujausia informacija, „Xiaomi“ šiuo metu yra didžiausias telefonų gamintojas Kinijoje. Toliau rikiuojasi „Huawei“, „Oppo“ ir „Vivo“. Šios keturios kompanijos bendrai sudaro apie du trečdalius visų išmaniųjų telefonų pristatymų Kinijos rinkoje.
Nors „Huawei“ prarado savo tarptautinę įtaką dėl sankcijų, likusios Kinijos kompanijos vis dar išlieka tarp penkių didžiausių gamintojų pasaulyje. Jei jos nuspręstų pasaulinei rinkai siūlyti išmaniuosius telefonus be „Google“ paslaugų, tai galėtų smarkiai perstumdyti jėgų pusiausvyrą.
Toks žingsnis reikštų ne tik technologinį nepriklausomybės siekį, bet ir potencialų naujos skaitmeninės ekosistemos kūrimą su savomis programėlėmis, žemėlapiais, paieškos sistemomis bei programų platinimo platformomis.
