Naujojo Delio gyventojams pavasaris atnešė ne tik šiltesnius orus, bet ir griežtas naujoves, kurios pakeis daugelio vairuotojų įpročius. Indijos sostinė, garsėjanti ne tik kultūros paveldu, bet ir bene didžiausiu oro taršos lygiu pasaulyje.
Nuo balandžio pradžios čia imtasi dar vienos radikalios priemonės – senesni nei 15 metų automobiliai nebegalės gauti degalų. Tai vienas iš naujausių Indijos vyriausybės žingsnių, kuriuo siekiama pažaboti kvėpuoti trukdančią taršą, kelią į kurią atvėrė dešimtmečius trukęs automobilių augimas ir infrastruktūros perkrova.
Aplinkos ministras Manjinderis Singhas Sirsa pažymėjo, kad sprendimas įvesti šį draudimą – ne tik simbolinis, bet realiai paveiksiantis transporto sektorių. Iš pirmo žvilgsnio tokia priemonė gali pasirodyti per griežta, tačiau Delio kontekste – tai būtina.
Čia oro kokybė ne kartą perkopė kritinį lygį, o žiemos mėnesiais storas smogo sluoksnis ne tik dengia dangų, bet ir uždaro mokyklas, stabdo skrydžius bei tiesiogiai kenkia gyventojų sveikatai.
Naujojo Delio atvejis ne vienintelis, vis daugiau miestų visame pasaulyje supranta, kad su klimato krize teks kovoti ne pažadais, o konkrečiais, net jei ir skausmingais sprendimais. Todėl kyla klausimas, ar Europa taip pat pasirengusi eiti panašiu keliu?
Draudimas degalams – ne tik simbolis
Nuo balandžio 1 dienos nė viena Naujojo Delio degalinė nebeturi teisės pilti degalų į transporto priemones, kurios senesnės nei 15 metų. Sistema veiks automatizuotai, pasitelkus valstybinius numerius atpažįstami automobiliai, kuriems draudimas galioja, ir jiems paprasčiausiai nebebus leidžiama įsipilti degalų.
Toks sprendimas grindžiamas dar 2018 metais Aukščiausiojo Teismo priimtu įstatymu, kuriuo buvo uždrausta eksploatuoti 15 metų senumo benzininius ir 10 metų senumo dyzelinius automobilius.
Pasak Delio degalinių asociacijos prezidento Nischal Singhani, degalų pilstymo įranga jau buvo pritaikyta nuskaityti automobilių valstybinius numerius, tad papildomas funkcionalumas nepridės biurokratinės naštos. Atvirkščiai, padės sklandžiau įgyvendinti aplinkosaugines reformas.
Kova iš kelių pusių: elektriniai autobusai ir debesų sėja
Oro taršos mažinimo planai Indijoje neapsiriboja automobilių draudimais. Vienas iš ambicingiausių planų – iki 2025 metų visiškai pakeisti beveik visą SGD autobusų parką naujais elektriniais. Planuojama, kad elektriniai autobusai sudarys apie 90 proc. viso viešojo transporto.
Toks perėjimas ne tik sumažintų emisijas, bet ir suteiktų didesnį postūmį švarios energetikos sektoriui. Dar viena novatoriška priemonė – debesų sėjos technologijos naudojimas. Dirbtinis lietus, pasitelkus chemines medžiagas, gali laikinai pagerinti oro kokybę, iš oro išplovęs teršalus.
Toks būdas taikomas ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Kinijoje, Saudo Arabijoje bei Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kur tai padeda ne tik mažinti taršą, bet ir papildyti vandens atsargas.
Skrydžiai per smogą – realybė, kurią bando keisti
Smogas Naujajame Delyje tampa vis dažnesne problema, ypač rudenį ir žiemą, kai dėl klimato sąlygų užterštas oras nesisklaido. Pavyzdžiui, 2024 metų lapkritį Indiros Gandhi tarptautiniame oro uoste matomumas sumažėjo iki vos 100 metrų. Dėl to buvo atšaukta dešimtys skrydžių, keleiviai įstrigo oro uoste, o oro bendrovės patyrė milžiniškus nuostolius.
Oro tarša jau seniai nebeturi vien aplinkosaugos konteksto – tai ekonominė, socialinė ir net geopolitinė problema. Todėl kiekviena priemonė, net jei iš pirmo žvilgsnio radikali, tampa gyvybiškai svarbi.
Ar Europa žengs tuo pačiu keliu?
Kol tokios šalys kaip Indija eina į priekį su griežtais sprendimais, Europos valstybės dažnai renkasi švelnesnius mechanizmus. Vokietijoje kai kuriuose miestuose senesni dyzeliniai automobiliai jau kurį laiką neįleidžiami į centrines zonas.
Prancūzijoje ir Nyderlanduose miestuose diegiamos žaliųjų zonų sistemos, kuriose ribojamas transporto srautas. Vis dėlto tokio plataus masto kaip Naujajame Delyje degalų draudimo sprendimų kol kas nėra.
Atsižvelgiant į augančią klimatinių pokyčių įtaką ir visuomenės lūkesčius dėl švaresnės aplinkos, tikėtina, kad ir Europos sostinės ateityje turės imtis griežtesnių priemonių. Indijos pavyzdys gali tapti ne patirtimi, kurios norima išvengti, bet išmintingu įkvėpimu, kaip drąsiai tvarkytis su sisteminėmis problemomis.
