Eurovizijos gerbėjai jau gali pradėti žymėtis datas: 69 „Eurovizijos“ dainų konkursas vyks gegužės 13, 15 ir 17 dienomis Bazelyje, Šveicarijoje, o didysis finalas numatytas St. Jakobshalle arenoje. Šis modernus miestas iškovojo teisę organizuoti renginį po įtemptos konkurencijos su Ženeva ir dabar ruošiasi priimti tūkstančius fanų, delegacijų bei žurnalistų iš viso pasaulio.
Pasiruošimas vyksta pilnu tempu, nes po šiltai įvertinto konkurso Malmėje 2024 Bazelio organizatoriams teks išlaikyti itin aukštą kartelę. Dėmesys krypsta ne tik į scenos vizualus ar šou kokybę, bet ir į tai, kokį muzikinį turinį šiemet pasiūlys dalyvaujančios šalys.
Kova dėl pergalės iš esmės jau prasidėjo. Ir nors dar ne visos dainos pristatytos plačiajai auditorijai, kai kurios šalys jau dabar linksniuojamos kaip favoritės. Intriga tik didėja, o žiūrovai laukia, kas taps naujuoju Eurovizijos fenomenu.
37 šalys, sugrįžtantis Juodkalnijos balsas ir dideli lūkesčiai
Šių metų konkurse dalyvaus 37 šalys, tarp jų ir Juodkalnija, sugrįžtanti po pertraukos nuo 2022 metų. Didieji Eurovizijos žaidėjai: Italija, Prancūzija, Švedija, Ukraina, niekur nedingo ir vėl ruošia stiprias paraiškas.
Prancūzija jau atkreipė dėmesį dėl itin emocionalaus pasirodymo, kuris, pasak apžvalgininkų, gali tapti vienu iš pagrindinių publikos favoritų. Švedija šiemet žengia į Euroviziją su netikėtu posūkiu. Šaliai atstovaus KAJ su daina „Bara Bada Bastu“, kuri jau dabar kelia tiek susižavėjimą, tiek plačius šypsnius.
Tai humoristinė, išskirtinai švediška daina apie pirtį. Skamba lyg pokštas, bet publika ją įsimena po pirmo priedainio. KAJ sujungė šiaurietišką savitumą, absurdišką teatrą ir užkrečiamą ritmą į tokį pasirodymą, kuris nepalieka abejingų nei Švedijoje, nei už jos ribų.
Daugelis žiūrovų ją vadina „naujuoju Cha Cha Cha“, o kai kurie ekspertai net prognozuoja galimybę sugrąžinti Eurovizijos trofėjų į Skandinaviją dar vieniem metams. asirodymas, kuris priverčia šypsotis net pačius rimčiausius komisijos narius. Visgi, jei žiūrovai balsuos širdimi, Švedija vėl gali patekti bent į trejetuką.
Kas jau dabar laikomas rimtu pretendentu?
Pagal ankstyvas prognozes, Prancūzija, Italija ir Ukraina kol kas rikiuojasi priekyje. Prancūzai pristatė jautrią dainą apie vienišumą miesto šurmulyje, kuriai akompanuoja minimalistinis, bet hipnotizuojantis scenoje atliekamas pasirodymas. Italija lieka ištikima savo estetikos stiprumui – roko, operos ir emocijos sintezei. O Ukraina vėl pasirenka politinį simbolizmą, įpintą į šiuolaikinį skambesį, kuris tikėtina, sulauks plataus palaikymo.
Dėmesio centre ir kai kurios mažesnės šalys, kaip Portugalija su netikėtu flamenko ir elektronikos miksu, Estija, siunčia kultinio statuso reperį ir performansų chuliganą Tommy Cash su ironišku bei grotestišku kūriniu „Espresso Macchiato“.
„Kai kurie galvoja, kad favoritai aiškūs, bet Eurovizijoje dar ne kartą per naktį išryškėdavo nauji lyderiai. Viskas priklauso nuo scenos, emocijos, vizualo ir tos ypatingos energijos, kuri įvyksta tik kartą per metus“, – sako muzikos analitikė Monika.
Lietuva – su emocija ir paslaptimi
Šaliai atstovaus Katarsis su daina „Tavo akys“, kuri nacionalinėje atrankoje išsiskyrė ne tik stipriu vokalu, bet ir atmosferine emocija, įtraukiančiu vizualu ir netikėtu švelnumu. Tai kūrinys, kuris nebando sužibėti blizgučiais, jis eina per jausmą, per artumą, per tylą, kuri pasako daugiau nei šūksniai.
Lietuva pasirodys antrajame pusfinalyje, gegužės 15 dieną, ir tai geras ženklas. Statistiškai, vėlesni pasirodymai dažniau įsimena, o „Tavo akys“ yra kaip tik ta daina, kuriai reikia ramybės, kad jos poveikis išsiskleistų. Kritikai vertina ją kaip vieną iš labiausiai emocinių šių metų kūrinių, jei scenoje išlaikys tą patį intymumą, kuris sužavėjo Lietuvoje, finalas tikrai pasiekiamas.
Vedėjai, scena ir šou: ką žada šveicarai?
Euroviziją šiemet ves net šeši vedėjai, kurių pagrindinis trejetas: Hazel Brugger, Michelle Hunziker ir Sandra Studer, atspindi Šveicarijos vertybes: atvirumą, daugiakalbystę ir vienybės jausmą. Šou vyks pagal temą „Welcome Home“, kas yra grįžimas į šaknis, į pirmąją Euroviziją, kuri 1956 metais vyko būtent Šveicarijoje.
Scenos dizainas įkvėptas Šveicarijos kalnų ir kultūrinės įvairovės. Anot kūrėjų, tai bus ne tik scena, o visapusiškai įtraukianti patirtis. Ir viskas atrodo paruošta taip, kad kiekvienas pasirodymas galėtų suspindėti išskirtinai, o tai ypač svarbu tiems, kurie ateina ne tik dainuoti, bet ir kurti įspūdį.
