Gyventojams norint trumpam pakeisti aplinką ir atitrūkti nuo rutinos, ilgųjų savaitgalių metu paprastai fiksuojamas didesnis kelionių į užsienį skaičius. Psichikos sveikatos ekspertų teigimu, tokios kelionės prisideda prie geresnės emocinės savijautos ir leidžia atsiriboti nuo kasdienio streso šaltinių. Visgi draudikų duomenimis, dalis keliaujančiųjų susiduria su neplanuotu stresu kelionės metu.
„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė − ketvirtadalis gyventojų (24 proc.) nesidraudžia vykdami į trumpalaikes keliones užsienyje, manydami, kad papildoma apsauga nėra būtina.
„Tokie netikėti įvykiai, kaip sveikatos sutrikimai, traumos, asmeninio turto praradimas ar vagystės net ir per trumpas išvykas gali tapti reikšmingu psichologinio diskomforto veiksniu. Kaip rodo mūsų tyrimas, trumpoms 1–3 dienų trukmės kelionėms į užsienio šalis apsidrausti dažniausiai yra linkę vyresnio amžiaus gyventojai, o jaunimas tai daro mažiausiai“, − sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius.
Remiantis tyrimo rezultatais, didžiausias nuoseklus draudimosi rodiklis fiksuojamas 46–55 m. (31 proc.) ir 56 m. bei vyresnių (34 proc.) respondentų grupėse – šie gyventojai dažniausiai nurodo, kad keliaudami draudžiasi visada. Tuo metu jauniausių 18–25 m. apklaustųjų grupėje labiausiai išryškėja priešinga tendencija: net 32 proc. jų teigia, kad trumpam vykdami į užsienį niekada nesidraudžia, rodo tyrimas.
„Vyresnio amžiaus gyventojai dažniau linkę vertinti galimas kelionių rizikas realistiškai – jų sprendimą apsidrausti įprastai lemia sukaupta gyvenimiška patirtis ir poreikis psichologiniam komfortui. Tuo tarpu jaunesni asmenys dažniau vadovaujasi optimistiniu šališkumu, jiems būdingas ir spontaniškesnis kelionių planavimas, todėl draudimas gali klaidingai atrodyti kaip perteklinė apsauga“, – komentuoja A. Juodeikis.
Tyrimas taip pat atskleidė, jog draudimą trumpoms kelionėms dažniau renkasi aukštesnio išsilavinimo ir didmiesčiuose gyvenantys respondentai, rečiau − rajono centrų ir kaimo vietovių gyventojai.
„Nors trumpas poilsis dažnai suvokiamas kaip mažesnės rizikos, mūsų praktika rodo, kad net ir tokio pobūdžio kelionėse pasitaiko nenumatytų situacijų. Turima draudimo apsauga suteikia galimybę kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą, o nelaimingų atsitikimų atveju išmokama draudimo išmoka, padedanti padengti reabilitacijos ar gydymo išlaidas“, – sako A. Juodeikis.
Ekspertas taip pat akcentuoja, kad pasirinkus bagažo apsaugą, kompensuojami nuostoliai dėl jo vagystės, praradimo ar sugadinimo, o civilinės atsakomybės draudimas atlygina padarytą žalą tretiesiems asmenims ar jų turtui.
Pasirengimo kelionėms svarba
2020 m. Kvynslando universiteto (Australija) mokslininkės Jan Packer atliktas tyrimas parodė, kad net trumpas poilsis gali reikšmingai pagerinti dėmesio koncentraciją – pertrauka ar atostogos padeda atkurti kognityvines funkcijas net iki dviejų savaičių po grįžimo į darbą.
Psichologė-psichoterapeutė Giedrė Dovydaitytė-Vaisova pažymi, jog trumpos kelionės teigiamai veikia ne tik mąstymą – aplinkos pakeitimas padeda atitrūkti nuo kasdienybės, suteikiant emocinio atsipalaidavimo. Vis dėlto, tokie netikėtumai, kaip sveikatos sutrikimai ar dingęs bagažas gali sukelti stresą ir nerimą, ypač tiems, kurie linkę viską planuoti.
„Psichika į tokius trikdžius dažnai reaguoja streso atsaku – gali pasireikšti nemalonios fizinės reakcijos ar net panikos priepuoliai. Saugumo jausmas kelionėje yra vienas svarbiausių psichologinės gerovės veiksnių, todėl pravartu pasiruošti iš anksto: turėti atsarginį planą ir žinoti, kur kreiptis pagalbos“, – teigia psichologė-psichoterapeutė.
G. Dovydaitytė-Vaisova pabrėžia, kad saugumo poreikis yra vienas universaliausių žmogaus psichologinių poreikių – jis antras pagal svarbą Maslovo poreikių hierarchijoje. „Net trumpa kelionė į nepažįstamą aplinką gali sukelti įtampos, jei nesijaučiama saugiai. Tinkamas pasiruošimas ir gebėjimas įvertinti rizikas leidžia mėgautis kelione su didesniu pasitikėjimu ir mažesniu stresu“, − sako ekspertė.
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą 2025 m. kovo mėnesį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1012 Lietuvos gyventojų, gyvenančių įvairiose šalies vietose ir atstovaujančių amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų.
