Lengvųjų automobilių pramonė skirtinguose regionuose tai greičiau, tai lėčiau, tačiau užtikrintai juda viena kryptimi – nuo vidaus degimo variklių prie elektrifikuotos ar visiškai elektrinės pavaros.
Štai ir Europoje šių metų pradžioje elektros energija varomų modelių pardavimas spurtavo su nauju pagreičiu. Tradiciniai gamintojai plečia naujų elektromobilių asortimentą: į vėl įsibėgėjantį traukinį nori spėti įšokti visi – tiek rinkos senbuviai, tiek ir naujokai, tad vyksta bekompromisė konkurencinė kova. Ką joje laimės vairuotojai?
Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, per pirmuosius du 2025-ųjų mėnesius naujų elektromobilių registracijos Europos Sąjungoje augo 28,4 proc., palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, ir siekė 255 489 vnt. Labiausiai pardavimas pašoko Vokietijoje (+41 proc.), Belgijoje (+38 proc.) ir Nyderlanduose (+25 proc.).
„Nors pernai buvo nemažai kalbų dėl stringančios elektromobilių plėtros, šių metų skaičiai rodo, kad pirkėjai vėl į juos atsigręžia. Matome akivaizdžias gamintojų pastangas judėti šia kryptimi – vien per pirmuosius keletą mėnesių apie elektra varomas naujienas anonsavo daugybė prekių ženklų: nuo „Kia“ ar „Toyota“ iki „Nissan“ ar „Mercedes-Benz“, – sako automobilių apžvalgininkas, laidos „Autopilotas“ žurnalistas Egidijus Babelis.
Štai Pietų Korėjos gamintoja „Kia“, atsispyrusi nuo sėkmingo „Europos metų automobiliu 2022“ tapusio EV6 starto, dabar naujus elektromobilius mūsų regione pristato kone kasmet. 2023-iaisiais debiutavo erdvus septynvietis SUV EV9, o pernai – kompaktinis, mažesnėms šeimoms skirtas EV3.
Šių metų pradžioje korėjiečiai pristatė kompaktinio sedano ir hečbeko kėbulus turėsiantį EV4 modelį ir paskelbė apie „Concept EV2“ – pastarasis modelis yra tarsi užuomina apie netrukus pasirodysiantį mažiausią gamos elektromobilį. Visa tai aiškiai rodo, kad bendrovė pereina prie elektromobilių, – ji siekia pasiūlyti po modelį visuose rinkos segmentuose.
Skirtinga strategija
Ne paslaptis, kad automobilių pramonėje nemenka dalis elektromobilių gamintojų iš pradžių pirmenybę teikė aukščiausios klasės modeliams, jog padidintų pelną ir taip finansuotų vėlesnių produktų plėtrą. Tačiau dėl to atsirado įperkamų elektromobilių spraga.
Prabangių prekių ženklų, kaip antai „Mercedes-Benz“ ar „Porsche“, atstovai sutelkė dėmesį į aukščiausios kokybės elektrinius sedanus ir visureigius, o, pavyzdžiui, „Rivian“ ir „Polestar“ nusitaikė į nišinius specifinio gyvenimo būdo klientus.
Vis dėlto, skirtingai nei ištaigingų automobilių kūrėjai ar bendrovė „Tesla“, kuri iš pradžių daugiausia dėmesio skyrė prabangiems sedanams, o tik vėliau pradėjo plėsti ir platesnėms masėms prieinamų automobilių pasiūlą, dalis gamintojų nuo pat pradžių pasirinko startuoti su prieinamais elektromobiliais. Jie iš esmės atkartoja tradicinių automobilių su vidaus degimo varikliais segmentavimą, kai siūlomi produktai įvairaus storio pinigines ir skirtingus lūkesčius turintiems vairuotojams.
E. Babelis atkreipia dėmesį, kad tokia logika atrodo elementari tik iš pirmo žvilgsnio. Ne vienam žinomam gamintojui transformuoti veiklą ir sparčiau pereiti prie elektromobilių gamybos užtruko dėl pačių įvairiausių priežasčių.
„Jeigu įdėmiau pažvelgtume į dabartinę rinką, pamatytume, kad dabar jau kone visi masiniai gamintojai šauna pirmyn siūlydami po elektromobilį, kuris pakeistų jų populiariausius modelius su vidaus degimo varikliais. Vieni tai jau iš esmės padarė, o kiti dėl įvairiausių priežasčių delsė: gal tikėjo kitų technologijų perspektyva, gal užtruko pertvarkyti gamybą, o galbūt prireikė daugiau laiko konkurencingiems modeliams sukurti“, – svarsto ekspertas.
Pavyzdžiui, minėtoji „Kia“ yra viena iš nedaugelio gamintojų, kuri, kai į gatves šiemet ir kitąmet išleis paskutinius pristatytus modelius, bus sukūrusi visą elektromobilių asortimentą, apimantį beveik visus elektra varomų modelių rinkos segmentus. Be to, korėjiečiai pradeda ir lengvojo komercinio elektromobilio PV5 gamybą.
Technologinis pranašumas
Į konkurencinę kovą stoja vis daugiau gamintojų. Žibalo į konkurencijos ugnį vis šliūkštelėja ir į Europą aktyviai besiveržiantys Kinijos gamintojai. Vis dėlto daugybė žinomų markių didesnį pagreitį įgavo tik pernai ar jau net prasidėjus šiems metams.
Štai didžiausia pasaulyje gamintoja „Toyota“ Europos šalyse iki šiol galėjo pasiūlyti vos vieną savo gamybos elektromobilį ir tik 2025-ųjų pradžioje pažadėjo netrukus surengti dar bent keleto naujų elektrinių krosoverių premjeras.
Iš lėto savo elektromobilių gamą augina ir „Renault“ bei „Nissan“. Kone visą vidaus degimo varikliais varomų modelių asortimentą elektromobiliais atkartojusi yra ir bendrovė „Peugeot“, tačiau dauguma jos elektromobilių iki šiol buvo sukurti ant universalios platformos, kuri visų pirma taikyta modeliams su vidaus degimo varikliais ar hibridinėmis jėgainėmis.
Būtent šis, technologinis, aspektas yra vienas svarbesnių kuriant elektromobilius. E. Babelis pažymi, kad pranašiausi elektra varomi modeliai yra sukurti ant jiems skirtų ir tuos pranašumus demonstruoti leidžiančių platformų. Tokiu pavyzdžiu galima laikyti vienos iš pirmųjų elektromobilių populiarumo bangų pradininkės „Tesla“ atvejį.
Kitas pavyzdys, yra „Kia“. Korėjiečių bendrovės technologinio proveržio elektrinių automobilių segmente garantu tapo būtent tokia, tik elektromobilių gamybai skirta modulinė platforma E-GMP, užtikrinanti galimybę kurti praktiškus, perspektyvius ir itin konkurencingus modelius.
800 V įtampos elektrinė architektūra, leidžianti ypač dideliu greičiu įkrauti talpias baterijas ir be rūpesčių įveikti ilgus nuotolius, bazinėje įrangoje montuojamas žiemos sąlygoms elektromobilį optimaliai adaptuojantis šilumos siurblys ir panašūs sprendimai leido sukurti universalius ir kasdienėmis sąlygomis patogius naudoti elektromobilius.
„Kai dairotės elektromobilio, domėkitės, ant kokiems automobiliams skirtos platformos jis sukurtas. Jeigu tai tik elektromobiliams pritaikyta platforma, tokie automobiliai bus ir erdvesni, ir, tikėtina, pasižymės geresnėmis valdymo savybėmis, talpesnėmis baterijomis bei pranašesnėmis technologijomis, nes jų inžinieriams buvo nuo pat pradžių atrištos rankos viską sukonstruoti taip, kaip reikia būtent elektrinei pavarai, tad jie, tikėtina, nėjo į jokius kompromisus“, – pažymi „Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos narys.
