Televizorius yra vienas iš tų prietaisų, kuris lydi žmones jau kelis dešimtmečius. Nors laikai keičiasi, o pramogos keliasi į išmaniuosius įrenginius, milijonai vis dar kasdien žiūri televizorių. Kai kurie tą daro vos pusvalandį, kiti – kelias valandas per dieną.
Ir čia kyla natūralus klausimas: ar ilgas žiūrėjimas neturi neigiamo poveikio sveikatai? Apie tai diskutuojama jau seniai. Vieni sako, kad tai tik mitas, ypač jei žmogus laikosi saiko ir nesėdi visą dieną. Kiti įsitikinę, kad televizorius turi daugybę neigiamų pasekmių, nuo regos silpnėjimo iki miego sutrikimų.
Kaip yra iš tikrųjų? Pasirodo, tiesa slypi kažkur per vidurį. Televizorius pats savaime nėra pavojingas. Tačiau tai, kaip, kiek ir kada jį žiūrime gali turėti pasekmių. Viskas priklauso nuo įpročių, trukmės ir aplinkos.
Regėjimo nuovargis – ne mitas
Vienas dažniausiai pasitaikančių nusiskundimų – pavargusios akys. Žiūrint į ekraną ilgą laiką, ypač tamsioje patalpoje, akių raumenys įsitempia. Jie turi nuolat fokusuoti žvilgsnį į vieną tašką, todėl po valandos ar dviejų jaučiamas nuovargis, sausumas ar net perštėjimas.
Modernūs televizoriai dažnai turi „akių apsaugos“ funkcijas – sumažina mėlyną šviesą, reguliuoja ryškumą. Visgi, jeigu žiūrite per arti ar per tamsiai, net geriausias televizorius nepadės. Rekomenduojamas atstumas – bent 2 metrai, o patalpa turi būti bent šiek tiek apšviesta.
Dar svarbu daryti pertraukas kas 20–30 minučių bent trumpam atitraukti žvilgsnį, pažvelgti pro langą arba užsimerkti. Akys atsigauna greičiau nei manome, tik reikia joms duoti progą.
Stuburo ir laikysenos problemos
Dar viena nematoma problema – ilgas sėdėjimas. Daug kas sėdi susmukę, ant žemos sofos arba lovos, išlenkę nugarą. Tokia padėtis po kelių mėnesių ar metų virsta skausmais, stuburo iškrypimu, net galvos skausmais.
Specialistai rekomenduoja žiūrėti televizorių sėdint tiesiai, ant tvirtos kėdės ar ergonomiškos sofos, kojas laikyti ant grindų, o ekraną – akių lygyje. Tokiu būdu sumažinama įtampa kaklui ir apatinės nugaros dalies raumenims. Taip pat verta įsigyti pagalvėlę juosmeniui – net nedidelė atrama gali pakeisti pojūtį po žiūrėjimo.
Miego sutrikimai ir mėlyna šviesa
Vienas iš naujesnių atradimų – mėlynos šviesos poveikis. Ši šviesa, kurią skleidžia visi ekranai, įskaitant televizorius, gali slopinti melatonino gamybą. Tai hormonas, kuris atsakingas už miego ritmą. Jeigu vakarais ilgai žiūrite televizorių, ypač ryškų, jūsų organizmas gali „nesuprasti“, kad jau metas miegoti.
Sprendimas yra labai paprastas – likus bent valandai iki miego, ekranus reikėtų išjungti. Jei tai atrodo neįmanoma, galima įjungti „naktinį režimą“ arba sumažinti ryškumą iki minimumo. Kai kurie modeliai turi automatinį režimą, kuris vakare sumažina spalvų kontrastus.
Vaikams – dar didesnė rizika
Nors suaugusieji dažnai jaučia pasekmes tik po ilgo laiko, vaikams ekranų žiūrėjimas turi greitesnį poveikį. Jų akys dar vystosi, o regos sistema jautresnė. Be to, televizoriaus žiūrėjimas dažnai pakeičia aktyvią veiklą – žaidimus, sportą, bendravimą.
Pediatrai rekomenduoja iki 2 metų vaikams televizoriaus išvis nerodyti, o vyresniems – riboti iki 1 valandos per dieną. Svarbiausia – kokį turinį jie žiūri ir kaip tai daroma. Geriau kartu su tėvais, nei vieni.
Psichologinis poveikis – dažnai ignoruojamas
Dar vienas aspektas, apie kurį retai kalbama – emocinis poveikis. Ilgas žiūrėjimas be atrankos gali veikti nuotaiką, ypač jei rodomas turinys įtemptas, neraminantis ar keliantis stresą. Yra tyrimų, rodančių, kad per daug naujienų ar kriminalinių laidų ilgainiui gali padidinti nerimo lygį.
Svarbu rinktis tai, kas kelia geras emocijas, leidžia atsipalaiduoti, o ne nuolat kelia įtampą. Televizorius turėtų padėti atsigauti, o ne išsekinti psichologiškai.
Galiausiai reikia suprasti, kad televizorius pats savaime nėra blogis. Jis netgi gali būti naudingas – edukaciniam turiniui, bendram laikui su šeima, informacijos gavimui. Problema atsiranda tada, kai nebeturime saiko, kai žiūrime per daug, per arti ir netinkamomis sąlygomis.
Svarbiausia yra įpročiai. Televizorius gali būti naudingas, jei naudojamas atsakingai. Jis neturi gadinti sveikatos, jei mes pasirūpinsime savimi: laikysena, pertraukėlėmis, tinkamu laiku žiūrėti ir ekranų šviesos valdymu.
