Yra toks dažnas argumentas, kurį girdėjai bent kartą gyvenime: močiutė vaikščiojo po laukus be jokių kremų, degino nugarą rugpjūčio saulėje, neturėjo nei SPF, nei serumo, nei toniko – ir vis tiek gyva. Ne tik gyva, bet ir su veidu be jokių pigmentinių dėmių. Atrodo, kad tie visi buteliukai su raidėmis SPF yra tiesiog dar viena šiuolaikinė perdėta mada.
Bet čia ir slypi problema: mes lyginam visai kitus laikus ir visai kitą gyvenimo būdą. Močiutė gal ir buvo be kremo, bet ji nebuvo ištisą dieną prie lango su telefonu, nevažinėjo į Turkiją degintis ir nenaudojo rūgščių žiemą.
Šiandien mes savo odai darom žymiai daugiau – tiek naudingo, tiek destruktyvaus. Pilingai, retinolis, lazeriai, skrenda lėktuvu iš lietingo balandžio į balto smėlio paplūdimius. O tada sako: „Kam man tas SPF, neplanuoju gi degintis“.
Ir štai čia prasideda viena pavojingiausių klaidų: manyti, kad SPF reikalingas tik tada, kai specialiai eini į saulę. Iš tikrųjų SPF – tai apsauga nuo nuolatinio, kasdienio, nepastebimo poveikio, kurį daro ultravioletiniai spinduliai tavo odai net tada, kai tiesiog eini į darbą ar sėdi prie lango.
Kas tas SPF ir kodėl jis svarbus?
SPF yra santrumpa, kuri reiškia apsaugos nuo saulės faktorių. Ji nurodo, kiek ilgiau tavo oda gali būti saulėje nepatirdama žalingo poveikio. Jeigu be kremo tavo oda parausta per 10 minučių, tai SPF 30 teoriškai leidžia būti saulėje 30 kartų ilgiau, tai yra apie 300 minučių.
Bet čia labai svarbus žodis „teoriškai“. Realybėje viskas priklauso nuo to, ar tepi pakankamai, ar atnaujini, ar nenusiplovei kremo maudydamasis. Be to, svarbu žinoti, kad ne visi SPF saugo nuo visų tipų spindulių. UVB spinduliai sukelia nudegimus, o UVA – gilesnius pažeidimus, atsakingus už senėjimą, pigmentaciją ir net odos vėžį.
Todėl ant apsauginio kremo turėtų būti pažymėta, kad jis apsaugo tiek nuo UVB, tiek nuo UVA. Kitaip tariant, jei SPF yra tik skaičius be papildomos informacijos, tai dar nereiškia, kad kremas saugo taip, kaip turėtų.
Koks SPF geriausias?
Tai turbūt dažniausiai užduodamas klausimas, į kurį nėra vieno atsakymo. Dažniausiai rekomenduojamas SPF 30 arba SPF 50 – skirtumas tarp jų praktiškai nedidelis, bet esminis tiems, kurių oda jautri arba jau yra pažeista. SPF 15 sulaiko apie 93 proc. UVB spindulių, SPF 30 – apie 97 proc., o SPF 50 – apie 98 proc.
Tarp 30 ir 50 procentinis skirtumas nedidelis, bet esant ilgai saulėje, kiekviena detalė svarbi. Todėl SPF 50 labiau rekomenduojamas tiems, kurie naudoja aktyvią priežiūrą, turi pigmentinių dėmių, jautrią odą arba yra po procedūrų. SPF 30 tinka kasdieniam naudojimui mieste, kai tiesiog nori apsisaugoti nuo bendro saulės poveikio.
SPF 15 šiais laikais – tai kaip vaikščioti su atsegtu diržu automobilyje: geriau nei nieko, bet tikrai nepakanka. Dar vienas svarbus dalykas, į kurį verta atkreipti dėmesį – koks SPF pasirinktas. Cheminiai filtrai veikia taip, kad sugeria UV spindulius ir juos neutralizuoja. Jie dažnai būna lengvesnės tekstūros, gerai susigeria, nepalieka baltumo, todėl mėgstami kasdieniam naudojimui mieste ar po makiažu.
Tuo tarpu fiziniai filtrai, dar vadinami mineraliniais, tiesiog atspindi spindulius nuo odos paviršiaus. Dažniausiai jų pagrindas – cinko oksidas arba titano dioksidas. Jie tinka jautriai, linkusiai į alergiją ar po procedūrų esančiai odai, taip pat vaikams. Nors gali palikti šiek tiek baltumo, tačiau jų sudėtis paprastesnė, rečiau dirgina.
Renkantis verta įvertinti savo odos būklę – jei jautri ar reaktyvi, saugiausias pasirinkimas bus fizinis filtras. Jei ieškai lengvumo ir nepastebimo rezultato – cheminis bus patogesnis sprendimas kasdienai. Svarbiausia, kad kremas tiktų tau, nes net geriausia apsauga nepadės, jei nenorėsi jos naudoti.
Kodėl vieną kartą užteptas SPF neveikia visą dieną?
Daugelis žmonių padaro vieną paprastą klaidą: ištepa SPF ryte ir jaučiasi apsaugoti iki vakaro. Tačiau SPF nėra magiškas skydas, juk jis nusitrina, susigeria, nuplaunamas prakaitu, liečiant veidą ar net kalbant telefonu. Todėl rekomenduojama SPF atnaujinti kas 2–3 valandas, ypač jeigu esi lauke arba maudaisi, atlieki fizinę veiklą lauke.
Ir ne, tai nėra perdėta, tai tiesiog fiziologija. Dar viena svarbi detalė – kiekis. Dauguma naudoja per mažai kremo. Veidui reikia bent pusės arbatinio šaukštelio, kad jis atliktų savo funkciją. Jei tik patepi perbraukiant, efekto tikėtis neverta, tad jei jau investavai į kremą – naudok jį teisingai.
Ką daro SPF, be to, kad saugo?
Pirmiausia – jis stabdo fotosenėjimą. Tai reiškia mažiau smulkių raukšlių, mažiau netolygaus odos tono, mažiau sausumo, kuris ateina ne iš oro, o iš spindulių poveikio. Antra, jis saugo nuo pigmentinių dėmių, kurios atsiranda ne tik vyresniame amžiuje, bet ir po nėštumo, hormonų terapijos ar net po spuogų.
Trečia – tai pagrindinė prevencinė priemonė nuo odos vėžio. Net jei tu niekada nesidegini tyčia, bet vaikštai be apsaugos, oda vis tiek gauna žalą. O močiutė, na taip, močiutė gyva, bet pas ją ir pomidorai buvo be pesticidų, o oras – be anglies dioksido pertekliaus, tad gal vis dėlto geriau išsaugoti ir veidą, ir nuotraukas iš atostogų be filtrų.
