Baigiate mokyklą, o tėvai ragina nedelsti stojant į universitetą ar kolegiją, nes be aukštojo išsilavinimo sėkminga karjera – neįmanoma? Jei jums tokia situacija pažįstama, nuraminkite artimuosius ir save. Mat ekspertai įsitikinę – šiuolaikinėje darbo rinkoje diplomas būtinas tik specifinėse profesijose, kuriose darbuotis nepavyktų neįgijus tam tikrų akademinių žinių.
„Jei jūsų svajonė – būti gydytoju, slaugytoju, teisininku, inžinieriumi ar, pavyzdžiui, pilotu, tai be aukštojo išsilavinimo karjeros laiptais kilti, tikėtina, nepavyks. Vis dėlto, jei savo ateitį matote kitose srityse, svarbiausia – gebėti atlikti priskirtas darbines užduotis bei nestokoti noro mokytis bei tobulėti“, – sako Evelina Latyšovič, globalios personalo sprendimų bendrovės „ManpowerGroup“ Lietuvos padalinio verslo operacijų vadovė.
Ekspertė pastebi, kad anksčiau darbdaviai kandidatams keldavo aukštesnius reikalavimus jų išsilavinimo atžvilgiu, nes sąlygas rinkoje diktuodavo darbuotojai, o ne vadovai. Šiandien situacija kitokia – net 71 % pasaulio darbdavių nepavyksta rasti reikiamų talentų, rodo „ManpowerGroup“ duomenys.
„Vadovai, ieškantys naujų specialistų, vis rečiau kelia jiems reikalavimą turėti aukštąjį universitetinį ar koleginį išsilavinimą“, – pastebi E. Latyšovič.
Lietuvoje diplomas dažniausiai nėra būtinas personalo valdymo, marketingo, komunikacijos ir kitose panašiose humanitarinėse ar socialinėse srityse dirbantiems specialistams. Pasaulio darbo rinkoje į tai žiūrima dar liberaliau. Išsilavinimas – privalumu, o ne būtinybe tampa net gamybos, ne klinikinės sveikatos priežiūros, informacinių technologijų, švietimo ir net finansų sektorių darbuotojams, rodo „ManpowerGroup“ duomenys.
„Vadovai supranta, kad svarbiausia – nedelsti užpildant trūkstamą vietą komandoje, vertinti kandidato gebėjimus, o ne turimus ar neturimus diplomus. Pastarieji gulėdami stalčiuje ar kabėdami ant sienos darbinių užduočių, deja, bet neatlieka“, – sako E. Latyšovič.
Anot Giedrės Bielskytės, globalios prekybos, logistikos ir rinkos sprendimų įmonės „LW Group“ žmogiškųjų išteklių vadovės, atitinkamą išsilavinimą įrodančio diplomo tikimasi tik į specifines ar aukštas pareigas kandidatuojančių specialistų. Svarbiausia – noras mokytis ir tobulėti.
„Lietuvos rinkoje nėra kitų multimodalinių krovinių pervežimo įmonių, todėl suprantame, kad daugelį specialistų turėsime „užauginti“ organizacijos viduje. Svarbiausia, kad būsimas darbuotojas turėtų „degančias akis“ ir nestokotų motyvacijos augti kartu. Žinoma, jei kalbame apie aukštas pozicijas, pavyzdžiui, vyr. buhalterio, informacinių technologijų ar finansų skyriaus vyr. specialistus, atitinkamas išsilavinimas dažnai būna ne tik svarbus privalumas, bet ir būtinumas“, – pastebi G. Bielskytė.
Investicijų valdymo bendrovės „Capitalica Asset Management“ vadovas Mindaugas Liaudanskas taip pat teigia, kad didžiausią reikšmę kylant karjeros laiptais turi ne pats diplomas, o konkrečioje srityje turimos žinios ir patirtis: „Diplomas – tik įrodymas, kad žmogus yra sėkmingai praėjęs mokymosi, pastangų ir žinių įgijimo stadiją aukštojoje mokykloje.“
„Iš potencialių ir esamų darbuotojų tikimės ne tik atitinkamų teorinių, bet ir praktinių žinių bei įgūdžių toje specifinėje srityje, kurioje siekiama karjeros. Norint sėkmingai kilti jos laiptais, reikėtų atkreipti dėmesį į bendravimo, socializacijos bei žmonių elgsenos žinias. Juk visi verslai yra kuriami komandose. Todėl sėkmingas bendravimas yra veiksnys, padedantis augti karjeros kelyje“, – sako M. Liaudanskas.
Mokytis visą gyvenimą
Tiesa, rinkoje netrūksta ir specialybių, kuriose be atitinkamo išsilavinimo karjeros laiptais kilti galimybių nėra. Viena iš jų – teisininko profesija.
„Norint siekti sėkmingos karjeros teisininko profesijoje Lietuvoje, būtina turėti aukštąjį teisinį magistro išsilavinimą, kadangi tai yra pagrindas. Magistro studijos nėra tik formalumas – tai dažnai žinių gilinimas pasirinktoje srityje, pvz., komercinėje, darbo ar baudžiamojoje teisėje. Tai rodo asmens motyvaciją ir norą specializuotis konkrečioje teisės srityje“, – sako Jolanta Diaukštienė, advokatų kontoros COBALT personalo vadovė.
Specialistė taip pat primena, kad norint tapti advokatu, neužteks ir magistro laipsnio, reikės išlaikyti advokatūros egzaminą: „Tai dar vienas svarbus „diplomas“ ar kvalifikacijos patvirtinimas, kuris suteikia teisę atstovauti klientams teismuose ir dirbti savarankiškai.“
Vis dėlto, anot J. Diaukštienės, profesionaliam teisininkui neužtenka ir diplomų – būtina nuolat tobulinti ir atnaujinti ne tik profesines, bet ir asmenines savybes bei gebėjimus.
„Gebėjimas kritiškai mąstyti, analizuoti didelės apimties duomenis, puikūs komunikaciniai įgūdžiai, atsakomybė ir patikimumas, gebėjimas mokytis ir greitai prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios teisinės sistemos – tik keletas įgūdžių bei savybių, būtinų sėkmingai karjerą kurti norinčiam teisininkui“, – sako COBALT personalo vadovė.
Laimi ieškantys talentų, ne diplomų
Net 62 proc. darbuotojų JAV neturi aukštojo išsilavinimo. Nepaisant to, kas penktas toks specialistas uždirba maždaug 70 tūkst. JAV dolerių per metus. Tai – daugiau nei įprastai uždirba aukštąjį išsilavinimą turintys kolegos, skaičiuojama „Walls Street Journal“ ir „The New York Times“.
„Rinkoje laimi darbdaviai, ieškantys talentų, o ne diplomų. Tokie vadovai greičiau suranda ieškomus darbuotojus, turinčius daugiau praktinių įgūdžių, kuriuos galima iš karto pritaikyti darbe“, – sako E. Latyšovič.
„ManpowerGroup“ Lietuvos padalinio verslo operacijų vadovė taip pat pastebi, kad vis dar pasitaiko samdančių vadovų, manančių, kad aukštąjį išsilavinimą turintis specialistas turės daugiau tam tikrų bendrinių kompetencijų nei diplomo neturintis žmogus. Pavyzdžiui, kad universitetą ar kolegiją baigęs žmogus gebės aiškiau reikšti mintis žodžiu ir raštu, planuoti laiką ir užbaigti pradėtas užduotis laiku.
„Toks požiūris – ne visada teisingas. Visus šiuos įgūdžius žmogus gali įgyti dirbdamas mažiau kvalifikuotą darbą, lankydamasis mokymuose, savanoriaudamas, užsiimdamas kita papildoma veikla. Kiekvienas atvejis – individualus, todėl visada darbdaviams rekomenduojame – ieškodami specialistų, vertinkite jų turimus įgūdžius, patirtis, o ne tik tai, kokį diplomą jie turi ar neturi, ar kas jame parašyta“, – pastebi E. Latyšovič.
Keliaujantys įgūdžiai
Anot ekspertės, dar viena priežastis, kodėl diplomo tam tikroje srityje turėjimas pamažu blunka – vis dažniau ir drąsiau žmonių priimamas sprendimas keisti savo karjeros kryptį perkeliant įgūdžius.
„Ar daugybę metų inžinieriumi dirbęs specialistas gali tapti sėkmingu personalo atrankų profesionalu? Tikrai taip. Savo turimų įgūdžių perkėlimas į kitą žmogų dominančią sritį – įprasta praktika užsienyje, kuri pamažu tampa vis labiau priimtina ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, jau minėtas inžinierius, nusprendęs tapti personalo atrankų specialistu, galėtų sėkmingai kilti karjeros laiptais fokusuodamasis ir dirbdamas konkrečiai su inžinerinėmis pozicijomis. Atrankų specialistas, turintis specifinių žinių tam tikroje srityje – itin vertinamas darbdavių. Mat jam lengviau suprasti techninius reikalavimus, keliamus kandidatams, jam jau pažįstamos konkrečiai rinkai būdingos sąvokos“, – sako E. Latyšovič.
Taip pat Lietuvoje pamažu atsiranda vis daugiau profesijų, kurioms aukštosios mokyklos specialistų vis dar neruošia. To pavyzdys – e. komercija: „Tokiems specialistams kaip „Amazon“ paskyrų specialistai ar „Shopify“ (Liquid / Ruby) programuotojai dažnai diplomo nereikia – jie patys savarankiškai įgyja specifinių įgūdžių ir sėkmingai konkuruoja darbo rinkoje.“
