Popiežius PranciškusPirmadienį Vatikanas oficialiai patvirtino, jog mirė popiežius Pranciškus, pirmasis Lotynų Amerikos kilmės Romos katalikų bažnyčios vadovas. Jo audringa ir neretai įtampos paženklinta tarnystė baigėsi sulaukus 88 metų. Pastaruoju metu pontifikas kovojo su sunkia dvipuse pneumonija.
Per savo pontifikatą Pranciškus atliko gausybę istorinių žingsnių. Pirmiausia jis aplankė Arabijos pusiasalį ir Iraką, užmezgė artimą ryšį su Argentinos rabinu Abrahamu Skorka bei Kairo Al-Azharo didžiuoju imamu Ahmedu Al-Tayyebu.
Popiežius Pranciškus dažnai lankėsi sinagogose, pasmerkė Holokaustą ir antisemitizmą, o kartu su kitų religijų lyderiais pasirašė bendras deklaracijas, įsipareigodamas taikai ir kovai su religiniu ekstremizmu.
2019 m. apsilankęs Jungtiniuose Arabų Emyratuose, popiežius pasirašė garsųjį Abu Dabio dokumentą apie žmogaus brolybę – istorinį pareiškimą, kuriuo kvietė atmesti smurtą ir aklą ekstremizmą bei skatinti toleranciją. Šis susitarimas atvėrė naują erą katalikų ir musulmonų santykiuose.
Vėliau, įkvėptas šio susitikimo, Pranciškus parašė encikliką Fratelli tutti, skirtą brolybės temai ir dedikuotą didžiajam imamu Al-Tayyebui. Jo ankstesnėje enciklikoje Laudato si’ popiežius jau buvo pabrėžęs bendradarbiavimo su kitų religijų lyderiais svarbą rūpinantis bendru mūsų pasauliu.
Pranciškus tapo ir pirmuoju popiežiumi, aplankiusiu Iraką, kur susitiko su šalies šiitų autoritetu, didžiuoju ajatola Ali al-Sistani. Tai buvo itin svarbus tarpreliginio dialogo ženklas, vykęs nepaisant saugumo grėsmių ir pandemijos iššūkių.
Per visą savo pontifikatą popiežius aktyviai dalyvavo tarpreliginiuose susitikimuose, tiek Kazachstane, tiek Bahreine jis kartojo taikos ir religijų sugyvenimo kvietimą. 2024 m. rugsėjį Pranciškus lankėsi ir Indonezijoje, šalyje su didžiausia pasaulyje musulmonų bendruomene.
Džakartoje, didžiausioje pasaulio mečetėje Istiqlal, jis su didžiuoju imamu Nasaruddinu Umaru pasirašė bendrą deklaraciją, raginančią religijų lyderius bendradarbiauti sprendžiant dvi pagrindines žmonijos krizes – žmoniškumo nykimą ir klimato kaitą.
Pranciškaus pastangos dėl tarpreliginio dialogo buvo matomos ir jo santykiuose su budistų bei žydų bendruomenėmis. Savo bičiulystę su žydų rabinais, ypač su Abrahamu Skorka, jis puoselėjo dar būdamas Buenos Airių arkivyskupu. Abu kartu vedė radijo laidą ir parašė knygą „Apie dangų ir žemę“.
Popiežius dažnai lankydavosi sinagogose, kategoriškai smerkė antisemitizmą, o 2016 m. Pasaulio jaunimo dienų metu tyliai meldėsi Aušvico koncentracijos stovykloje. 2014 m. kelionės į Šventąją žemę metu jis susitiko su Izraelio vyriausiaisiais rabinais, lankėsi Yad Vashem memoriale ir susitiko su Jeruzalės muftijumi.
Po 2023 m. spalio 7 d. įvykių Pranciškus dar aktyviau skatino tikėjimo lyderius bendradarbiauti siekiant taikos Šventojoje žemėje, svajonė, kurią puoselėjo viso savo pontifikato metu.
Nors jo pastangos ne visada davė vaisių, Pranciškus tvirtai tikėjo, kad bendra malda ir dialogas gali pasėti taikos sėklas pasaulyje, nes „Dievui nėra nieko neįmanomo“.
