Vėjaraupiai – daugelio vaikystėje persirgtas, o nesirgusiuosius gana bauginantis virusas. Jis itin lakus – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, kasmet Lietuvoje juo perserga net 15 tūkstančių žmonių. Atrodo, kad tai nepavojinga liga, nors ir trunka apie dešimt dienų, tačiau reikia atminti ir tai, kad netinkamai gydoma, ji gali iššaukti nemažai problemų.
Į kokius keturis dalykus reikėtų atkreipti dėmesį, gydant šią infekciją, pasakoja gydytoja, „Mama, aš sergu“ vaikų klinikų Vilniuje ir Klaipėdoje įkūrėja Indrė Plėštytė-Būtienė ir BENU vaistininkas Marius Lukštaraupis.
Inkubacinis periodas gali trukti tris savaites
Vėjaraupiai – ūmi virusinė, epidemiškai plintanti liga. Ji pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Reikėtų atminti, kad, susirgus vėjaraupiais, šios ligos atitolinti ar smarkiai sutrumpinti nepavyks.
„Pirmiausiai reikėtų suvokti, kad paprastai vėjaraupių inkubacinis laikotarpis yra 21 diena, todėl po kontakto su sergančiuoju, vaiką reikėtų stebėti apie tris savaites. Beje, vėjaraupių nepavyks ir atitolinti, nes gerti priešvirusinių vaistų nepatartina. Jei vaikas susirgo, belieka tik jį gydyti simptomiškai“, – teigia vaikų gydytoja.
Svarbu žinoti ir tai, kad vėjaraupius galima sumaišyti su paprastu peršalimu – virusine kvėpavimo takų infekcija.
„Pirmieji vėjaraupių simptomai gali pasireikšti 1-2 dienas prieš prasidedant bėrimams: pakyla temperatūra, sumažėja apetitas, atsiranda galvos skausmas, todėl kai kurie gali pagalvoti, kad peršalo. Visgi, jei kitą dieną atsiranda kūno bėrimas, jau nesunku atpažinti, kokia liga užpuolė“, – teigia vaistininkas M. Lukštaraupis.
Vėjaraupiai neturi sezoniškumo
Taip pat paplitusi nuomonė, kad vėjaraupiais susergama tik tam tikrais metų laikais. Iš tiesų oro temperatūra neturi jokios įtakos užsikrėtimui šia infekcija. Vienintelį paūmėjimą būtų galima priskirti ne orui už lango, tačiau laikui, kada vaikai grįžta į masinio susibūrimo vietas – mokyklas, darželius.
„Tinkamos oro sąlygos gali lemti intensyvesnį virusų dauginimąsi, bet viskas daug paprasčiau – dažniau serga tie vaikai, kurie yra imlūs šiai infekcijai. Tai reiškia, kad lengviau užsikrečia dažnai peršalantys, prastai besimaitinantys ar nuolat jaučiantys nuovargį vaikai – jie natūraliai yra labiau pažeidžiami“, – pasakoja I. Plėštytė-Būtienė.
Apie vėjaraupius sukeliantį virusą reikėtų žinoti tai, kad jis neilgai išsilaiko aplinkoje – jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūva, tad užsikrečiama tik uždarose patalpose. Dažniausiai infekcija perduodama oro lašeliniu būdu, sergančiajam kosint, čiaudint ar net kalbant. Galima užsikrėsti ir tiesiogiai per odą, liečiant bėrimus.
Vėjaraupiai gali sukelti rimtas komplikacijas
Kai kurie mano, kad vėjaraupiai nėra tokia rimta liga: ja dauguma praserga dar vaikystėje, todėl atrodo, kad pora savaičių bėrimo nėra tragedija. Iš tiesų, kaip ir kiekviena infekcija, vėjaraupiai gali sukelti rimtas komplikacijas.
„Nors kartais ir pasigirsta klaidinga nuomonė, iš tiesų ši virusinė infekcinė liga nėra iš lengviausiųjų, o tai reiškia, kad ji gana dažnai lemia įvairių komplikacijų, tokių kaip bronchitas, plaučių uždegimas, ausų uždegimas ar net nervų sistemos pažeidimų, išsivystymą. Jei vaikas serga kokia nors lėtine liga, ji taip pat gali paūmėti. Visgi didesnė komplikacijų rizika yra kūdikiams, suaugusiems ir nėščiosioms“, – sako I. Plėštytė-Būtienė.
Beje, gydytoja pabrėžia, kad nors ir labai retais atvejais, yra tikimybė vėjaraupiais užsikrėsti antrą kartą.
„Prasirgus vėjaraupiais, praktiškai visiems žmonėms susiformuoja imunitetas. Dar kartą užsikrėsti šia infekcija įmanoma, tačiau liga neturėtų pasireikšti, kadangi imuninės atminties ląstelės šį virusą turėtų sunaikinti jam dar nepradėjus daugintis mūsų organizme.“
Vaistininkas atkreipia dėmesį, kad nors vėjaraupiai laikomi vaikiška liga, ja nesunkiai gali užsikrėsti ir vaikystėje nesirgę suaugusieji. Jiems ši ūmi infekcija smogia kur kas stipriau nei vaikams, o komplikacijų išsivystymo rizika yra kelis kartus didesnė.
M. Lukštaraupis prideda, kad vėjaraupių sukeltam karščiavimui mažinti pirmenybę reikėtų teikti paracetamoliui. „Išskirtiniais atvejais vėjaraupiai gali būti rimtų odos ir poodinio audinio infekcijų komplikacijų priežastis. Šiuo metu ibuprofeno poveikio ir šių infekcijų pablogėjimo sąsajų negalima paneigti, todėl rekomenduojama vengti vartoti vaistus su veikliąja medžiaga ibuprofenu, sergant vėjaraupiais. Tai bus sumažinti komplikacijų rizika.“
„Zelionka“ – vaistas, kurį reikėtų pamiršti
Greičiausiai visi, pagalvoję apie vėjaraupius, iškart prisimename žalią tirpalą, kuriuo tepdavo mūsų senelius, tėvus ir mus pačius. Atrodė, kad nėra jokio kito vaisto, kuris galėtų išspręsti šios virusinės ligos problemą, bet tiek vaikų gydytoja Indrė Plėštytė-Būtienė, tiek BENU vaistininkas M. Lukštaraupis antrina vienas kitam – metas atsisveikinti su briliantiniu žaliuoju tirpalu.
„Pirmiausiai reikėtų atminti, kad tobulėja ne tik įvairūs medicinos įrenginiai, bet ir vaistų sudėtis. Rinkoje šiuo metu apstu preparatų, kurie ne taip dirgina, yra švelnesni ir veiksmingesni, padeda slopinti uždegimą odoje. Be to, vis daugiau žmonių išbando skiepus, kurie apsaugo nuo šios infekcijos. Nors vakcinacijos nuo vėjaraupių mąstai dar nėra dideli ir vis dar pasitaiko nemažai vėjaraupių susirgimų, tai itin populiarėjanti prevencinė priemonė“, – pasakoja „Mama, aš sergu“ klinikų direktorė.
Skiepus, kai pagrindinę ir veiksmingiausią priemonę įvardija ir vaistininkas M. Lukštaraupis: „Vėjaraupiai nėra tokia nekalta infekcija, kaip gali atrodyti. Skiepai padeda išvengti juosiančiosios pūslelinės, kuria vyresniame amžiuje galima susirgti persirgus vėjaraupiais. Ji sukelia ypač skausmingus bėrimus, nes pažeidžiami nervai.“
Kalbėdamas apie priemones, kurios padeda malšinti vėjaraupių bėrimo sukeltą niežulį, BENU vaistininkas taip pat siūlo atsisakyti praeityje populiaraus briliantinio žaliojo tirpalo.
„Tai dirginantis ir ne toks patikimas vaistas, kaip šiandien rinkoje esantys preparatai. Atminkite, kad prižiūrint sergantį vaiką, reikėtų nuolat prižiūrėti jo higieną – vėjaraupiais sergančiojo oda turi būti švari, todėl, maudydami vaiką po dušu, naudokite antiseptinį losjoną ar muilą, kuri turi antibakterinį poveikį, tačiau nepažeidžia odos kaip pažeistų žaliasis tirpalas. Niežuliui slopinti gydytojais kartais paskiria antihistamininių vaistų. Niežulį efektyviai mažina ir dušas. Vaikams nepamirškite nukarpyti nagų, kad nenusidraskytų odos“, – teigia vaistininkas M. Lukštaraupis.
Kadangi vėjaraupių bėrimas sukelia niežulį, vaistininkas pataria spuogelius tepti specialiomis raminančiomis priemonėmis, pvz., raminančiomis putomis ar antiseptiniu geliu, kurių sudėtyje yra levandų ir ramunėlių ekstraktų. Jeigu vaikas intensyviai kasosi, spuogelių vietose gali susiformuoti sunkiai gydomi randai. Tokių neretai lieka ant veido.
