Kai išvažiuoji į gatvę ar miško keliuką su dviračiu, tikiesi lengvumo, vėjo pro ausis ir to gero ritmo, kai pedalai sukasi savaime. Bet tas malonumas trunka tol, kol kažkas nesustyguota: grandinė ima girgždėti, padanga staiga sėda, stabdžiai tampa silpni, o pats dviratis jau ne važiuoja, o burzgia. Ir dažniausiai ne dėl technikos kaltės, o dėl paprastų klaidų, kurios susikaupia iš nežinojimo ar skubėjimo.
Dviratis tikrai ne automobilis, bet ir ne žaislas. Jis reikalauja dėmesio, net jei važiuoji tik kelis kartus per savaitę, o jeigu stovi visą sezoną kampe – dar labiau. Kai kurie gedimai atsiranda ne iš naudojimo, o iš to, kad buvo paliktas ne taip, nei reikia. Arba, kad buvo tvarkytas, bet be aiškaus supratimo, ką iš tikrųjų darai.
Šie penki punktai, tai ne taisyklės iš dviračių instrukcijos, o kasdieniai pastebėjimai, kurie gali padėti išvengti bėdų ir prailginti tavo dviračio gyvenimą. Ir kas svarbiausia, sutaupyti pinigų bei nervų, kai vidury žygio ima girgždėti ar net visai sustoja.
Neteisingai laikomas dviratis
Dauguma žmonių dviratį laiko bet kaip: pasvėrę prie sienos, balkone, sandėliuke tarp kastuvų ir skalbinių džiovyklės, arba, blogiausia, lauke po stogeliu, kur jis vis tiek gauna drėgmės. Problema ta, kad metalas nemėgsta temperatūrų svyravimų, o drėgmė pasidaro geriausias kvietimas rūdims.
Idealu, kai dviratis laikomas sausoje, vėdinamoje patalpoje, kabinamas už ratų arba laikomas specialiame stende, kur rėmas liečiasi su paviršiumi kuo mažiau. Net jei laikai jį sandėliuke, verta kartais prasiverti duris ir leisti orui cirkuliuoti, tai bent šiek tiek sumažina korozijos riziką.
Grandinės nepriežiūra
Grandinė, be abejo, viena svarbiausių dviračio dalių, bet kartu ir viena dažniausiai ignoruojamų. Ji turi būti švari, šiek tiek sutepta, bet ne aptekusi riebalais. Problema prasideda tada, kai grandinė arba visai neišvalyta, arba per daug sutepta, nes prie jos limpa dulkės, smėlis, purvas. Iš to susidaro purvo pasta, kuri gadina tiek pačią grandinę, tiek žvaigždes.
Reguliarus valymas paprastu šepečiu ir tepimas specialiu grandinės aliejumi, skamba kaip paprastas darbas, bet jo nauda milžiniška. Jei važinėji kasdien, tai reikėtų daryti bent kartą per savaitę. Jei tik savaitgaliais – prieš ilgesnį maršrutą ir po jo.
Netinkamas padangų slėgis
Padangos atrodo kaip daiktas, kurį prisipūti pavasarį ir palieki ramybėje. Bet oro slėgis kinta tiek nuo temperatūros, tiek nuo laiko. Kai jis per mažas, dviratis tampa vangus, padangos dėvisi greičiau, atsiranda rizika pradurti. Kai per didelis, tuomet blogėja sukibimas, tampa nepatogu važiuoti nelygiu keliu.
Tinkamas slėgis dažniausiai nurodytas ant pačios padangos. Jei neturi slėgio matuoklio – įsigyk, tai viena iš pigiausių, bet naudingiausių investicijų. Net 10 proc. neteisingo slėgio jau keičia važiavimo kokybę.
Nepatikrinti stabdžiai
Stabdžiai – tai ne vieta eksperimentams! Jie turi būti švarūs, tvarkingi ir reaguoti iškart, kai jų reikia. Dažna klaida yra važinėti su girgždančiais ar minkštais stabdžiais, manydami, kad dar veikia. Problema gali būti susidėvėjusios trinkelės, purvas tarp jų ar net netinkamai įtemptas trosas.
Prieš kiekvieną sezoną verta stabdžius ne tik patikrinti, bet ir išardyti, išvalyti, apžiūrėti trinkeles. Jei tai diskiniai stabdžiai – dar svarbiau. Gali atrodyti, kad viskas veikia, bet vieną dieną, kai reikės, gali neveikti visiškai.
Niekas nesukamas, niekas neveržiamas
Dviratis, kaip ir bet kuris judantis mechanizmas, kartais atsilaisvina. Varžtai, sėdynė, vairas – viskas šiek tiek juda. Jei tai nepatikrinama bent kartą per sezoną, vieną dieną gali važiuoti ir pajusti, kad sėdynė linksta, pedalai kliba, o priekinis ratas atrodo tarsi ne ten.
Kiekvienas dviratis turi keletą pagrindinių taškų, kuriuos verta peržiūrėti su paprastu šešiakampiu raktu. Tai neužtrunka, bet išgelbėja nuo netikėtumų vidury miško ar miesto.
