Pusryčiai daugelį metų buvo laikomi svarbiausiu dienos valgymu. Vaikystėje mus mokė, kad be jų negalima pradėti dienos. Mokyklose dalijami plakatai rodė laimingus vaikus su dubeniu košės, kiaušiniene ar pilna stikline pieno. Net reklamos nuolat primindavo, kad pusryčiai, tai energijos šaltinis, be kurio tiesiog išsijungsi.
Vis dėlto šiandien požiūris pamažu kinta. Dalis žmonių pusryčių nevalgo visiškai ir sako, kad jaučiasi geriau. Kiti renkasi pirmą kartą pavalgyti tik prieš pietus. Gydytojai ir dietologai dėl to nesutaria. Vieni tvirtina, kad ryte reikia duoti kūnui maisto, kiti teigia, kad valgyti prievarta vien todėl, kad reikia nėra tikslinga. Ir kaip dažnai būna – atsakymas nėra vienas.
Tyrimų duomenys rodo, kad žmonių organizmai skirtingai reaguoja į maistą skirtingu paros metu. Dalis žmonių jaučiasi aiškiai geriau, kai pavalgo iškart atsikėlę. Kiti priešingai – vos įkišę maisto kąsnį jaučia sunkumą ar net šleikštulį. Tai nebūtinai neteisinga, juk kūnas turi savo ritmą, ir svarbiausia yra jį suprasti.
Ne visiems pusryčiai yra būtini
Tiems, kurie atsikelia anksti ir iškart jaučia stiprų alkį, pusryčiai gali būti labai naudingi. Jie padeda stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje, mažina norą užkandžiauti vėliau dieną ir suteikia energijos. Ypač tai aktualu vaikams, paaugliams ir žmonėms, kurių darbas reikalauja fizinio aktyvumo.
Tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad žmonės, kurie neprisiverčia pusryčiauti, nebūtinai daro blogai. Kai kurie organizmai tiesiog veikia kitaip – rytais virškinimas dar neaktyvus, ir maistas ne pagerina būklę, o ją apkrauna. Tokiu atveju priverstiniai pusryčiai gali sukelti priešingą efektą: vangumą, sunkumo jausmą ar net virškinimo sutrikimus.
Protingesnė išeitis, be abejo, klausyti ne bendrų rekomendacijų, o savęs. Jei atsikėlei ir nori valgyti – pavalgyk. Jei nejauti alkio, nereikia ieškoti košės tik tam, kad įvykdytum dienos planą. Pasitikėjimas savo kūno ritmu ilgainiui suformuoja tvaresnius mitybos įpročius nei griežtai primestos taisyklės.
Protarpinis badavimas keičia požiūrį
Pastaraisiais metais daug žmonių atrado protarpinio badavimo principą. Viena iš dažniausiai taikomų schemų – valgyti tik aštuonių valandų laikotarpyje, o likusias šešiolika nevalgyti. Tokia sistema automatiškai išbraukia pusryčius. Pirmas dienos valgymas dažnai tampa pietumis.
Šis būdas tinka ne visiems, bet jis paskatino atidžiau pažvelgti į įprastus įpročius. Pasirodo, kad daliai žmonių praleisti pusryčiai leidžia jaustis lengviau, pagerina virškinimą ir net padeda sureguliuoti svorį. Gydytojai pripažįsta, kad jei žmogus jaučiasi gerai, yra energingas ir neturi sveikatos problemų – jis neprivalo valgyti vien dėl tradicijos.
Tačiau yra ir priešinga pusė. Žmonės, kurie per dieną patiria daug streso, sportuoja rytais arba turi hormonų disbalansą, gali jausti didelį neigiamą poveikį, jei nevalgo iki pietų. Tai gali būti nuovargis, dirglumas ar galvos svaigimas. Todėl svarbu ne kopijuoti kitų sistemą, o ieškoti tokios, kuri veikia tavo kūne.
Ką rinktis, jei valgai ryte
Jeigu vis dėlto esi iš tų, kuriems pusryčiai būtini, verta atkreipti dėmesį ne tik į laiką, bet ir į tai, ką valgai. Dažnas rytinis sprendimas – duona su sviestu, uogienė arba tik kava. Nors tai greita ir patogu, bet organizmui reikalingas balansas. Pusryčiai, sudaryti tik iš angliavandenių, gali sukelti cukraus šuolį ir po valandos atnešti nuovargį.
Geriausias rytinis pasirinkimas yra toks maistas, kuris suteikia sotumo jausmą be sunkumo. Tai gali būti avižinė košė su sėklomis, natūralus jogurtas su vaisiais, kiaušiniai, riešutai, viso grūdo duona. Svarbiausia yra jausti, kada pakanka, o ne valgyti iki perpildymo.
Ryte organizmas jautrus, todėl verta rinktis paprastą, švelnų maistą. Jei pavalgius jaučiasi aiškumas ir ramybė – tikėtina, kad pasirinkai tinkamai. Jei jaučiasi sunkumas, vadinasi, galbūt reikėtų mažinti kiekį arba keisti produktus.
Klausyk kūno, o ne primestų taisyklių
Vienos formulės nėra. Vieniems pusryčiai yra būtinas startas, kitiems tiesiog bereikalingas apkrovimas. Nė vienas variantas nėra geresnis. Svarbiausia, žinoma, stebėti, kaip jaučiasi tavo kūnas, kokia savijauta vėliau dieną ir ar maistas suteikia, ar atima jėgas.
Mityba neturi būti kova su savimi. Ji turi būti bendradarbiavimas. Ir jeigu tavo rytas prasideda nuo vandens, o pirmas kąsnis ateina tik apie vienuoliktą, tai nebūtinai blogai. Gal kaip tik tai tau yra sveikiau nei sumuštinis šeštą ryto tik dėl to, kad taip reikia.
