Iš spintos traukiant lengvesnius ir trumpesnius drabužius bei pamažu ruošiant kūną artėjančiam vasaros sezonui, į akis krinta melsvi smulkių kraujagyslių „voratinkliai“, plonomis gijomis išsiraizgę po kojų oda.
„Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro kraujagyslių chirurgas med. dr. Arminas Skrebūnas sako – tai telangiektazijos, arba paprastai tariant – odos kapiliarų išsiplėtimas, neretai ryškiau pastebimas būtent po žiemos, kai oda būna šviesesnė, išblukus praėjusios sezono įdegiui. Kodėl atsiranda šie neestetiškai atrodantys „voratinkliai“ ir ar įmanoma jų atsikratyti?
„Kapiliarai – tai pačios smulkiausios venos, tankiais tinklais išsiraizgiusios po oda“, – pasakoja gydytojas. Pasak jo, išsiplėtę kapiliarai statistiškai dažniau būdingi moterims nei vyrams ir pastarosios su jais susiduria kone dukart dažniau.
Kalbėdamas apie kapiliarų išsiplėtimą lemiančius veiksnius, gydytojas A. Skrebūnas sako: „Išskirčiau dvi pagrindines priežastis: tai gali būti nulemta genetiškai – paveldėta iš mamos ar močiutės, jei ir šioms taip pat buvo būdingi pastebimi išryškėję kapiliarų tinklai; arba – tai gali būti susiję su pagrindinių paviršinių arba giliųjų venų kraujotakos problema – kai padidėjęs kraujo spaudimas jose ilgainiui paveikia ir smulkiąsias kraujagysles, taip pat ir kapiliarus, kurie laikui bėgant irgi išsiplečia“.
Išsiplėtę kapiliarai gali būti ir venų varikozės pranašai
Remiantis skirtingais šaltiniais, išryškėję kapiliarų „voratinkliai“ vienur laikomi estetine problema, kuri galbūt erzina akį, tačiau didesnio pavojaus sveikatai nesukelia, kitur sakoma, kad įspėja apie gresiančią kojų venų varikozę – lėtinį venų nepakankamumą, dėl kurio, sutrikus normaliam kraujo tekėjimui venose, kraujas jose užsistovi, formuojasi ir plika akimi pro odą matomi veniniai mazgai. Paklaustas, ar išties išsiplėtę kapiliarai signalizuoja apie lėtinį venų nepakankamumą, gydytojas A. Skrebūnas sako, kad abu teiginiai yra iš esmės teisingi.
„Odos paviršiuje ryškiau matomi kapiliarai ir jų tinklai, ypač jei nėra lydimi jokių kitų simptomų, gali būti ir tiesiog estetinė problema, kurios atsiradimui įtakos turi jau minėtas genetinis faktorius, dažnai kartu veikiamas ir papildomų veiksnių, tokių kaip pakitęs hormoninis fonas nėštumo metu, ir nebūtinai automatiškai susijusi su kraujagyslių ligomis. Kita vertus, šie gali būti ir jau esančios venų varikozės pasekmė, o kartais ir vienas pirmųjų lėtinio venų nepakankamumo požymių“, – sako gydytojas.
Anot jo, vystantis venų varikozei, apie ją neretai praneša ir kiti simptomai, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį. Tai: kojų nuovargis, tinimas, sunkumas kojose, dažnai jaučiami vakare po dienos ar ilgesnį laiką praleidus ant kojų.
Kaip atskirti – tai estetinė ar sveikatos problema?
Gydytojas A. Skrebūnas atkreipia dėmesį, kad įprastai pradžioje išryškėjus keletui vos pastebimų kapiliarų, ilgainiui rausvas ar melsvas „voratinklis“ linkęs plėstis ir apima vis didesnį plotą, gali atsirasti ir keletoje vietų.
Dėl to dažnai į gydytojus kreipiamasis dėl patiriamo estetinio diskomforto, ieškant efektyvaus ilgalaikio sprendimo, kaip panaikinti ar bent pastebimai sumažinti išsiplėtusių kapiliarų matomumą.
Tačiau turint omenyje, kad išsiplėtę kapiliarai gali būti, tiek estetinė, tiek medicininė problema, pirmiausia svarbu tiksliai išsiaiškinti, jos priežastis. Siekiant ištirti kojų venų būklę ir išaiškinti, ar jose nėra su lėtiniu venų nepakankamumu susijusių pakitimų, atliekamas vadinamasis kraujagyslių dvigubo skenavimo tyrimas. Nors skamba sudėtingai – tai saugus ir neskausmingas ultragarso aparatu atliekamas tyrimas, leidžiantis įvertinti kraujagyslių struktūrinius pokyčius bei kraujotaką jose.
Nustačius pakitimus giliosiose ar paviršinėse venose, gydymas pirmiausia turi būti nukreiptas į pagrindinę ligą – t. y. lėtinį venų nepakankamumą, kuris negydant gali turėti rimtų neigiamų pasekmių sveikatai.
Ar įmanoma atsikratyti išsiplėtusių kapiliarų?
Jei nustatoma, kad išsiplėtę kapiliarai nėra susiję su lėtiniu venų nepakankamumu medicininis gydymas jiems nėra taikomas, tačiau ši problema gali būti sprendžiama estetiškai, pasitelkiant skleroterapijos procedūras, kurių metu į išryškėjusias smulkias venas ir kapiliarus suleidžiama specialaus sklerozuojančio preparato, dėl kurio poveikio išsiplėtusiuose kapiliaruose kyla lokalus uždegimas, šie susitraukia ir sulimpa, juose nebelieka kraujotakos.
Procedūros efektyvumas įprastai siekia apie 50–80 proc. ir priklauso nuo individualaus atvejo, taip pat, kaip laikomasi po procedūros reikalingo režimo – dėvimos kompresinės kojinės, vengiama didelio fizinio krūvio, sunkaus fizinio darbo. Įprastai norimam rezultatui pasiekti vienos procedūros neužtenka, ji atliekama ir kelis kartus.
Gydytojas A. Skrebūnas paklaustas, ar tokiu būdu užaklinant išsiplėtusius kapiliarus, nepakenkiama kitoms venoms ar jų sveikatai ateityje, sako, kad po žmogaus kūną išsiraizgęs venų tinklas yra didžiulis, todėl tokiu būdų panaikinus dalį smulkių venų, kraujas nesunkiai randa kitą kelią tekėti ir neigiamo poveikio sveikatai tai neturi. Tiesa, esant genetiniam polinkiui plėstis venoms, pasak kraujagyslių chirurgo, tikimybė, kad ateityje problema išryškės kitose negydytose venose, išlieka.
Tiesa, skleroterapijos procedūros yra nerekomenduojamos moterimis, vartojančioms kontraceptinius vaistus, taip pat sergant onkologinėmis ligomis ir esant aktyvioje gydymo fazėje.
