Lietuvos moterys vis drąsiau sėda prie automobilio vairo, paneigdamos mitus, kad vairuoti labiau sekasi vyrams. Naujausiais „Regitros” duomenimis, tarp visų Lietuvos vairuotojų yra 44 proc. yra moterų ir 56 proc. vyrų. Ši proporcija ne vienus metus keičiasi moterų naudai, mat prieš daugiau nei dešimtmetį moterys sudarė tik 38 proc. visų vairuotojų.
Draudimo bendrovės „Gjensidige” užsakymu „NielsenIQ” atlikto tyrimo duomenimis, 2024 m. Lietuvoje vairavo 75 proc. vyrų ir 68 proc. moterų. Ketvirtadalis (25 proc.) vyrų ir trečdalis (32 proc.) moterų pasisakė nevairuojantys automobilio.
„Tyrimas parodė, kad skirtumų tarp vyrų ir moterų požiūrio į vairavimą beveik nėra. Pavyzdžiui, ketinantys išmokti vairuoti ir įgyti vairuotojo pažymėjimą pasakė po lygiai – ketvirtadalį – vyrų ir moterų“, – atkreipia dėmesį „Gjensidige“ žalų vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Paklausus turinčių vairuotojo pažymėjimą, kas trukdo pradėti vairuoti, baimę įvardijo 9 proc. moterų ir 6 proc. vyrų. Po 18 proc. apklausos dalyvių vyrų ir moterų sakė nevairuojantys, nes neturi nuosavo automobilio.
Pasak V. Katilienės, gerėjanti vairavimo kultūra, didėjantis vairuotojų solidarumas ir supratingumas kelyje suteikia drąsos sėsti prie vairo.
„Nepatyrę vairuotojai dažniau sukelia nedidelius įvykius, apgadina savo ar kitą transporto priemonę manevruodami gatvėje ar parkavimo vietose. Drąsos ir pasitikėjimo suteikia praktika, ramybė ir prieš išvykstant kruopščiai apgalvotas maršrutas“, – pataria draudimo žalų ekspertė.
Vairuojančių moterų ambasadore vadinama vairavimo mokyklos „Mobilūs žmonės” vadovė Edita Vasaitienė pabrėžia, kad gebėjimas gerai vairuoti priklauso ne nuo lyties, o nuo asmeninių savybių, gebėjimo susikoncentruoti, koordinacijos ir pan.
„Dažniausiai vyresnio amžiaus moterys, kurias mokau vairuoti, sako, kad artimieji jas atkalbinėja mokytis vairuoti. Praktika rodo, kad jos puikiai mokosi: yra gerokai atsakingesnės, atkaklesnės ir kryptingesnės už devyniolikmetes. Vyresnės moterys vairuoti išmoksta gerokai greičiau, nes jos motyvuotai siekia tikslo, joms psichologiškai svarbu nugalėti save, todėl kruopščiai imasi šio darbo“, – pasakoja vairavimo mokytoja E. Vasaitienė.
Vairavimo mokytoja, remdamasi savo ilgamete vairavimo mokytojos patirtimi, sako, kad anksčiau vyravusi nuomonė apie moteris vairuotojas yra gerokai nutolusi nuo šiandienos realybės.
„Mes, moterys, esame atsargesnės. Gal mes ne taip įmantriai manevruojame, neieškome progų, kaip sudėtingiau prisiparkuoti ar pan. Vyrams tokie iššūkiai kelia azartą. Tačiau moterys dėl to vairuoja nei blogiau, nei geriau negu vyrai. Šiuo metu vairavime apskritai neliko nei lyties, nei metų skirtumų”, – pasakoja E. Vasaitienė.
Tiesa, vairavimo mokytoja atkreipia dėmesį, kad dalis vairuojančių moterų pačios save nuvertina kaip vairuotojas.
„Neretai moterys padaro sau meškos paslaugą – prisiklijuoja ant automobilio lipduką su aukštakulniu bateliu. Tai tarsi išankstinis prisipažinimas – aš prastai vairuoju, nes mano lytis tarsi viską paaiškina. Taigi mes pačios ir toliau skatiname neigiamą požiūrį į vairuojančia moteris. Nemenkinkime taip savęs kelyje!”, – ragina E. Vasaitienė.
Tiesa, ji pasidžiaugė, kad ateinanti mokytis vairuoti jaunų moterų karta nebeturi išankstinių nuostatų, kad joms prasčiau seksis vairuoti nei vyrams – merginos drąsiai sėda prie vairo ir rieda į gatves.
Reprezentatyvi „NielsenIQ“ Lietuvos 16-64 metų žmonių apklausa buvo atlikta 2024 m. birželio mėn., apklausiant 1600 mūsų šalies respondentų. Tyrimo paklaida – 2,45 proc.
