Klaipėdoje vykusioje Visuotinio advokatų susirinkimo diskusijoje keltas klausimas, ar gynybos finansavimui mokesčių didinimas – vienintelis kelias. Diskusijoje dalyvavusių pašnekovų teigimu, skubota mokesčių reforma gali atnešti daugiau žalos nei naudos, tačiau reikia ieškoti balanso dėl gynybos didinimo bei pajamų, skirtų kitiems socialiniams poreikiams užtikrinti, bei buvo pasiūlyta įvesti atskirą gynybos mokestį.
Pastaroji tema Lietuvos advokatūros buvo iniciuota, kai tarptautinėje arenoje po prezidento rinkimų JAV ir pastarųjų savaičių sprendimų itin sparčiai pradėjo keistis nuotaikos dėl ekonomikos perspektyvų, o iš dabartinės valdžios pasigirdo ne tik kvietimas telktis ir ieškoti papildomo finansavimo gynybai, bei šalia to numatytas mokesčių naštos didinimas ir kitiems valstybės poreikiams.
„Kai diskusiją planavome kovo mėnesio pradžioje, iš dalies norėjome nešti kiek kitą žinią. Šiandien, kai jau girdime, kad svarstomas mokesčių didinimas skirtas rinkiminių pažadų įgyvendinimui, o ne gynybos finansavimui, tuo pačiu metu dar net nepradėtas biurokratinio aparato karpymas, kyla klausimas, kas yra prioritetas – gynyba ar mokesčiai“, – diskusijos pradžioje akcentavo Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.
Pasak diskusijoje dalyvavusio Finansų viceministro Kristupo Vaitiekūno, mokesčių pakėlimo neišvengsime, nes tai yra tvarus pajamų šaltinis.
„Valstybė išties susiduria su dviem problemomis, tai yra gynybos finansavimo ir karinio patarimo atliepimas, kuriam yra aiškiai paskaičiuota, kiek reikia tam lėšų, ir antra – tai yra augančios valstybės lėšos. Pavyzdžiui, atlyginimų augimas tuose sektoriuose, kuriuose biurokratijos mažinimas daug naudos neduotų, tai yra gydytojų, mokytojų atlyginimų augimas, kelių infrastruktūros finansavimas ir pan. Mokestiniai pakeitimai gal ir nėra vienintelis šaltinis, bet tai yra pagrindinis valstybės pajamų šaltinis“, – teigė Finansų viceministras nuotoliu dalyvavęs diskusijoje.
Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, Seimo narys Algirdas Sysas atkreipė dėmesį, kad 5 proc. gynybos finansavimo ribos vien mokesčiais, apie kuriuos šiuo metu diskutuojama viešojoje erdvėje, pasiekti nepavyktų.
„Jei bandytume pasiekti 5 proc. gynybos finansavimo ribą vien mokesčiais, mums reikėtų turbūt 20 ar net 30 metų. Skolinimosi gynybos finansavimui mes neišvengsime, net jei ir įvestumėme pačius drastiškiausius mokesčius. Tačiau šiai dienai turime nepamiršti, kad turime deficitinį 5 milijardų eurų biudžetą. Su dabartiniais mokesčiai surinksime 18 milijardų, o išleisime 23 milijardus. Jei nieko nedarysime atotrūkis tik didės, o be tvarių finansinių šaltinių lįsime į skolą“, – situaciją komentavo Algirdas Sysas.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė akcentavo, jeigu kalbame apie gynybos mokestį, tai ir turime kalbėti apie atskirą gynybos mokestį su atskira biudžeto eilute, kurį gyventojai mokėtų.
„Dabartiniu metu yra kitaip, mes girdime apie deficitinį biudžetą, kuriame trūksta lėšų, ir visai ne gynybai, o kitiems dalykams. Tie dalykai nekarpomi, kai kas finansuojama, kas galėtų būti mažiau finansuojama arba randant lėšų, efektyviau valdant valstybės turtą. Šiuo metu einama lengviausiu keliu. Kai galvojama, kad padidinus mokesčius gausis didesnis surinkimas. Tačiau mes turime pavyzdį su akcizais, kai padidinus jį planavome surinkti daugiau, o gavosi priešingas efektas. Jo surinkimas sumažėjo, užsidaro degalinės, turime bedarbystę ir vietoj to, kad būtų daugiau surenkamų lėšų, turime išleisti papildomai socialinėms išmokoms ir štai turime minusinį biudžetą“, – atkreipė dėmesį D. Čibirienė.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentei pritarė Klaipėdos universiteto Infrastruktūros ir plėtros prorektoriusdr. Benediktas Petrauskas, jog dėl naujų mokesčių gali kilti priešingas efektas, jų nesurinkimas.
„Diskusijoms laiko jau nebėra, tačiau galbūt reikėtų pasižiūrėti į artimiausią laikotarpį – ką būtų galima padaryti ir kur sutaupyti. Gal būtų galima nutraukti tam tikriems projektams finansavimą, kuriuos visuomenė net palaikytų. Pavyzdžiui, regionų ministerija ar nacionalinio stadiono statyba. Tikrai pritariu tai nuomonei, kad galime ir nesurinkti mokesčių. Ypač dabar yra pavojinga juos kelti, žiūrint į tai, kas dedasi ne tik rytuose, bet ir vakaruose. Gal reikėtų, kiek palaukti ir pasižiūrėti, kas gi bus su tomis rinkomis visame pasaulyje“, – sakė Klaipėdos universiteto dr. B. Petrauskas.
Jog gynybą reikia finansuoti ir ieškoti tam papildomai finansinių šaltinių, pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentoVidmanto Janulevičiaus, net nėra diskusijų.
„Gynybos finansavimas yra pirmaeilis dalykas, tačiau reikia balanso tarp gynybos finansavimo ir kad būtų atliepti socialiniai žmonių poreikiai. Tačiau siūlyčiau atskirti – padaryti vieną atskirą gynybos mokestį, iš kurio gautos pajamos eitų į gynybos finansavimo fondą ir iš jo mes negalėtume finansuoti nei kelių, nei ministerijų, nei stadionų statybų, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas. – Įsivaizduokime, šiandien sukaukė sirenos ir tai yra ne pratybos, prasidėjo karas. Ką mes darome? Mes laukiame sąjungininkų, bet tikrieji sąjungininkai turi būti viduje, mūsų valstybės žmonės – mes ir visi kiti. Beje, pažymėsiu, kad 76 proc. pačių verslininkų, akcininkų stotų ginti šią šalį su ginklu rankose. Tai mums yra labai svarbu, kad ta gynyba būtų aiški, konkreti ir visi pinigai eitų būtent jai“.
Diskusijos metu taip pat buvo atkreiptas dėmesys į apklausas ir jų rezultatus. Jeigu 2024 m. senjorai, kuriuos reikėtų labiausiai finansiškai apsaugoti, buvo labiausiai pasisakantys už gynybos finansavimą. Dabar ir ypač po tų nuotrupų dėl galimos būsimos mokestinės reformos, kas galėtų būti tie kiti finansavimo šaltiniai, apklausų nuomonės šiek tiek prastėja. Pasak Lietuvos verslo konfederacijos prezidentoAndriaus Romanovskio, pastaroji žmonių reakcija ir vis prastėjanti jų nuomonė dėl gynybos finansavimo lemia tai, kad gynybos finansavimą dabar sieja su mokesčių padidinimu.
„Mes nekalbame vien apie mokesčius verslui. Mes kalbame apie nekilnojamojo turto visiškai naują mokestį ir modelį, cukraus mokestį, kuris yra vartojamo mokestis, kalbame apie draudimo naują mokestį ir pan. Žmonės labai natūraliai reaguoja, nes kalbame apie mokesčių didinimą. Ir kai matome diskusiją, kaip Seimo narys GPM nesusimokėjo, o ta landa yra seniai žinoma dėl nekilnojamojo turto, bet šiame mokesčių pakėlime apie sprendimus nėra kalbama“, – sako A. Romanovskis.
Visgi Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas atkreipė dėmesį, jog nors komunikaciškai yra lengviau parduoti gynybos finansavimą atskiriant kaip tokį atskirą mokestį, tačiau tiek gynybos finansavimas, tiek švietimas ar sveikata, vieni su kitais yra labai susiję.
„Ne tankai, ne pastatai gins Lietuvą ir jeigu mes nepasirūpinsime vienodai socialinėmis žmonių grupėmis, tai galime neturėti piliečių, norinčių tarnauti valstybei. Kalbant apie tai, kas turėtų prisidėti prie gynybos finansavimo ar bendrai valstybės lėšų surinkimo, tai visi vienodai – neišskiriant valstybės. Tačiau valstybė, viešasis sektorius turėtų būti tuo pavyzdžiu ir vėliavnešiu visiems kitiems, kaip taupant tam tikras lėšas, atsisakydami tam tikrų dalykų, jie galėtų prisidėti prie gynybos finansavimo“, – teigė Valstybės kontrolierius Klaipėdoje vykusioje diskusijoje.
Diskusijos metu teirautasi ir žiūrovų, susirinkusių Klaipėdoje „Švyturio“ arenoje, nuomonės, ar valstybės gynybai turi būti skiriamas didesnis finansavimas? Didžioji dauguma (75 proc.) pritarė pastarajam teiginiui, Taip pat absoliučios daugumos nuomone – 93 proc. teigia, kad gynybos finansavimo poreikis turėtų būti vykdomas atskiru aiškiu ir laikinu (2-5 metams) mokesčiu, kurio surinktos lėšos būtų skirtos tik krašto gynybos reikmėms. O pasiteiravus iš kokių šaltinių būtų galima didinti gynybos finansavimą, žiūrovai pirmiausia nurodė, jog sutaupius iš biurokratijos mažinimo, iš valstybės valdymo išlaidų (76 proc.), paskiausiai – pasiskolinus (36 proc.) ir tik 15 proc. nurodė, jog didinant mokesčius.
Visgi Advokatų tarybos pirmininkas taip pat akcentavo, kad stabilumas yra teisingumo pojūčio garantas.
„Nedarykime šią visą Seimo kadenciją jokių reformų – nei švietimo, nei sveikatos, nei finansų ir pan. Nekeiskime to, kas yra stabilu ir veikia. O jeigu norime keisti, projektus renkime pasitelkiant ekspertus, paskaičiuokime, įvertinkime galimas rizikas, modeliuokime pasitelkiant dirbtinį intelektą ir nustatykime, kokios gali būti pasekmės. Jei neigiamos, nedarykime to ir toks stabilumas garantuos pasitikėjimą politikais ir valstybe“, – sakė Mindaugas Kukaitis.
