Ryšys šiandien – tai ne tik pokalbiai ar naršymas telefone. Tai valstybės konkurencingumas, verslo plėtra, žmonių galimybės gyventi, mokytis ir dirbti bet kuriame Lietuvos kampelyje. Tačiau realybė rodo – pažanga sustojo. Ar sugebėsime tai pakeisti?
Ryšių reguliavimo tarnybos konferencijoje „Ateities ryšys: nuo Telco iki Techco“ aptarta, kaip įveikti kliūtis, trukdančias gyventojams bei verslui naudotis kokybišku ir saugiu ryšiu.
RRT Tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius atkreipė dėmesį į svarbią problemą: „Prieš dešimtmetį buvome Europos lyderiai šviesolaidinio tinklo aprėptimi. Dabar – rizikuojame likti užnugaryje.“
Skaičiai kalba patys už save: kokybiškas internetas šiandien pasiekia vos 23,5 proc. kaimiškų vietovių namų ūkių, o investicijos į infrastruktūrą – menkos. Ryšių infrastruktūros plėtrai valstybė kasmet skiria apie 10 mln. eurų, pagrindiniai operatoriai – dar 20 mln. Eur, bet to nepakanka: kad Lietuva pasiektų skaitmeninio dešimtmečio tikslus, reikia investuoti dešimteriopai daugiau.
Ryšio operatorius pančioja kliūtys
Kad šviesolaidžio plėtra būtų sėkminga, ryšių kabeliai turėtų būti tiesiami šalia pagrindinių kelių ir jungti jau esamus ryšio bokštus, gyvenvietes, pramonės ar žemės ūkio objektus. Kelių, geležinkelių valdytojai, remdamiesi galiojančiais teisės aktais, riboja ryšio kabelių tiesimą šalia jų valdomos infrastruktūros: jų vertinimu, inžineriniai tinklai, tokie kaip ryšio kabeliai ar jų apsauginiai vamzdžiai, nėra priskiriami prie kelio elementų.
Naujosios kartos mobiliojo ryšio technologijoms reikalingas didesnis bazinių stočių tankis, tačiau operatoriai nurodo, kad kiekvienos naujos stoties projektų suderinimai ir statyba trunka ilgiau nei 12 mėn. Jau pastatyti ryšio bokštai stovi nenaudojami, nes niekaip nepavyksta suderinti leidimų su savininkais, per kurių sklypus būtų galima nutiesti ryšių kanalą.
Nuo 2024 m. įsigaliojo Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimas, įpareigojantis viešojo sektoriaus įmones servituto pagrindu leisti statyti bazines ryšio stotis savo turto objektuose. Vis dėlto per vienerius įstatymo galiojimo metus tepasirašytos vos kelios servitutinės sutartys – aukštų statinių (bokštų, kaminų) valdytojai deda visas pastangas, kad šios pareigos vykdyti nereikėtų.
Kultūros paveldo departamentas mobiliojo ryšio antenas vertina kaip vizualinę taršą, kas apsunkina komunikacijų infrastruktūros plėtrą urbanizuotose teritorijose.
Dėl aukštų aplinkosauginių reikalavimų mobiliojo tinklo plėtra praktiškai neįmanoma saugomose teritorijose – draustiniuose, rezervuotuose, parkuose.
Sprendimas – šalinti biurokratines kliūtis ir skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą
Ar ši ir kitos situacijos gali būti sprendžiamos kitaip – ieškant kompromisų, bendradarbiavimo galimybių, ankstyvesnio institucijų įsitraukimo, klausė diskusijos moderatorius D. Kuliešius.
„Siekdama gigabitinės ambicijos Vyriausybė turi veikti moderniai ir lanksčiai – ne tik reguliuoti, bet ir šalinti kliūtis, skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą bei investicijas į skaitmeninę infrastruktūrą“, – pasiūlė Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.
„Labai svarbu mažinti statybos kaštus, o tam reikia kompleksinių sprendimų – pavyzdžiui, kabeliuojant elektros linijas, būtina pakloti ir ryšio linijas. Šiuo metu institucijų bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tiesiog nėra“, – pripažino Arūnas Cijūnaitis, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos patarėjas skaitmeninės darbotvarkės klausimais.
Šiuo metu valstybės ir ES lėšomis patiesta daugiau nei 11 tūkst. km optinio tinklo, kuris jungia savivaldybių centrus, seniūnijas, ryšio operatorių infrastruktūros objektus. Į šią infrastruktūrą investuota 140 mln. Eur.
„Vis dėlto norint itin sparčiu ryšiu pasiekti galutinį vartotoją, reikia dar bent 300 mln. Eur. Tad turėtume galvoti ir apie papildomo finansavimo modelio atsiradimą, kuriame dalyvautų visos suinteresuotosios šalys – valstybė, verslas, galutinis vartotojas“, – skaičiuoja Gytis Liaugminas, VšĮ „Plačiajuostis internetas“ vadovas.
„Savivaldybių uždavinys – rasti pusiausvyrą tarp dažnai konkuruojančių viešųjų interesų: užtikrinti sklandžią komunikaciją išduodant leidimus ryšio operatoriams ir atstovauti bendruomenių poreikiams, kurios ne visuomet pritaria ryšio infrastruktūros plėtrai savo kaimynystėje“, – sakė Raivydas Rakauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas ekonomikos ir susisiekimo klausimais.
Pažangus ryšys visiems, visur ir visada – tai yra vienas iš RRT strateginių tikslų, įgyvendinamas užtikrinant plačiajuosčio ryšio plėtrą. Planingas institucijų bendradarbiavimas yra efektyviausias būdas subalansuoti valstybės, bendruomenės ir verslo interesus, diskusiją apibendrino D. Kuliešius.
