Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS) teigiamai vertina Seime registruotą siūlymą leisti IV grupės (ūkiniuose) miškuose statyti nedidelius, iki 24–25 kv. m ploto poilsinius vasarnamius.
Pasak sąjungos atstovų, toks žingsnis ne tik suteiktų miškų savininkams daugiau teisių disponuoti savo turtu, bet ir būtų naudingas šalies visuomenei, ypač atsižvelgiant į galimas geopolitines grėsmes bei slėptuvių trūkumą miestuose.
Saugumo aspektas: mažosios slėptuvės kaip alternatyva krizės atveju
Šiuo metu daug kalbama apie slėptuvių stoką didžiuosiuose miestuose – karinių konfliktų ar stichinių nelaimių akivaizdoje miestuose gyvenantiems žmonėms saugios vietos rasti gali būti sudėtinga. LJŪJS atkreipia dėmesį, kad nedidelis namelis miške galėtų tapti laikina slėptuve, ypač tiems miško savininkams, kurių pagrindinis būstas yra miestuose.
Kadangi daugeliui žmonių aktualus išgyvenimo užtikrinimas nutrūkus elektros tiekimui ar sutrikus kitoms komunikacijoms, nedidelis statinys gamtoje suteiktų galimybę laikinai apsigyventi atokiau nuo didžiųjų centrų, o valstybės mastu tai reikštų mažesnę naštą, nes mažėtų poreikis skubiai įrengti naujas viešas slėptuves.
Panašiai situacija klostosi ir sodų bendrijose: vis garsiau kalbama apie ten egzistuojančius įvairius plėtros, statybos ir inžinerinės infrastruktūros apribojimus. Pasak jaunųjų ūkininkų, sudėtingu laikotarpiu, jeigu jis nutiktų, žmonės turėtų turėti kuo įvairesnių galimybių saugiai ir oriai prisiglausti – ar tai būtų namelis miške, ar sodų sklypas.
Miško savininkai – atsakingi šeimininkai
Dažnai išreiškiamas nuogąstavimas, kad įteisinus nedidelės apimties vasarnamių statybą bus gadinama miško ekosistema, iškils pavojus biologinei įvairovei ar bus trikdoma natūrali gamtos pusiausvyra. Vis dėlto LJŪJS pabrėžia, jog privačių miškų savininkai dažniausiai yra itin suinteresuoti išsaugoti savo valdas geros būklės. Miško tvarkymas ir naudojimas poilsiui nereiškia beatodairiško kirtimo ar netausaus išteklių eikvojimo – veikiau tai gali paskatinti žmones aktyviau prižiūrėti teritoriją, nes matoma didesnė grąža iš miško ne vien medienos pavidalu.
Kaip rodo Skandinavijos valstybių patirtis, kai leidžiama statyti nedidelius rekreacinius statinius, miškų vertė gali išaugti iki dviejų kartų. Išaugusi kaina reiškia ir tai, kad savininkai labiau rūpinsis jiems priklausančiomis teritorijomis, nes krinta ekonominė paskata mišką kirsti vien dėl momentinės naudos iš medienos.
Tvarus naudojimas ir rekreacija
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad galimos statybos neturėtų neigiamai paveikti miško ekosistemų vientisumo ar saugomų objektų. Tuo pačiu siekiama palengvinti rekreacinę veiklą privačiuose miškuose: nedideli statiniai leistų ne tik šeimininkui, bet ir jo artimiesiems ar kaimo turizmo verslo klientams patogiai apsistoti gamtoje. Toks modelis dažnai aptinkamas Estijoje, Skandinavijos šalyse, kur žmonės itin vertina mažas, paprastas poilsiui skirtas trobelės ar namelius.
Alternatyva dideliems draudimams
Dauguma siūlymų dėl miško statybų Lietuvoje greitai susilaukia kritikos, jog tai tik kelią atverianti priemonė „kotedžų kvartalams“ miškuose. Vis dėlto LJŪJS ragina priešintis radikaliems draudimams, jei kartu nesiūlomas racionalus sprendimas. Jauniesiems ūkininkams svarbu, kad sudėtingais laikais žmonės rastų įvairių būdų pasirūpinti savo saugumu, o valstybei nereikėtų visų slėptuvių įrengti vien tik iš viešųjų finansų.
LJŪJS manymu, tie, kurie prieštarauja privačių miškų savininkams suteikti galimybę statyti nedidelius, iki 25 kv. m statinius, turėtų pateikti konkrečias alternatyvas, kur miesto žmonėms slėptis ar gyventi nutrūkus elektros tiekimui, sutrikus tiekimo grandinėms ar kilus kitoms grėsmėms. Jei visuomenė vis labiau domisi sąlygomis kaimo vietovėse, sodų bendrijose ar savo miškuose, gal reikėtų ieškoti būdų, kaip šį procesą reguliuoti, o ne užkirsti jam kelią.
Ekonominė nauda ir ilgalaikės perspektyvos
Specialistų vertinimu, priėmus tokią pataisą, privataus miško kaina galėtų išaugti, ypač tose vietovėse, kur medienos ruošai taikomi griežtesni apribojimai. Miško žemės patrauklumas investuotojams taip pat didėtų – juk tokį turtą įveiklinti galima ne vien malkomis ar mediena, bet ir sukuriant nedideles poilsio erdves. Tai skatintų ir vietinį turizmą, suteiktų regionams naujų galimybių, o žmonėms – papildomų paslaugų.
Išvada
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga tiki, kad atsakingas požiūris į nedidelę miško statybą gali atnešti konkrečios naudos: padidinti miškų vertę, skatinti gamtai draugišką poilsį, suteikti savininkams galimybę geriau prižiūrėti savo turtą bei užtikrinti alternatyvą gyvenamųjų miestų slėptuvėms krizės atveju. Vis dėlto būtina subalansuoti viešąjį interesą ir privačias iniciatyvas, kad nepamynus aplinkosaugos principų, visuomenė išloštų iš platesnio miškų įveiklinimo ir sukurtų tvarių sprendimų, galinčių tapti papildoma saugumo priemone nenumatytiems ateities iššūkiams.
