Kava – tai ne tik gėrimas. Tai ritualas, akimirka sau, tylus pabuvimas ryte ar ilgas pokalbis su draugu. Ji lydi mus per rytinius pabudimus, ilgas darbo valandas ir net tuos vakarus, kai norisi tiesiog atsikvėpti su garuojančiu puodeliu rankoje. Ir nors kavos kvapas bei skonis daugelio gyvenime užima ypatingą vietą, ne kiekvienas susimąsto, kokia turtinga ir spalvinga istorija slypi už šio paprasto juodo skysčio.
Nuo senovės Etiopijos kalnų iki šiuolaikinių kavos namų didmiesčių centre – kava nuėjo ilgą kelią. Ji buvo draudžiama ir garbinama, vadinta šėtono gėrimu ir išaukštinta kaip dievų eliksyras. Šiandien kava yra neatsiejama mūsų kultūros dalis, tačiau kartu su populiarumu atsirado ir galybė mitų, klaidingų įsitikinimų bei nuomonių apie jos poveikį sveikatai.
Tad kas slypi už kiekvieno kavos puodelio? Kur prasideda jos istorija, ką apie ją sako mokslas ir kurios tiesos apie kavą vis dar painiojamos su mitais? Jei bent kartą gyvenime mėgavotės kava ne tik dėl kofeino, bet ir dėl malonumo – šis tekstas kaip tik jums.
Kavą atrado ožkos?
Yra daugybė legendų apie kavos kilmę, tačiau viena populiariausių – apie Etiopijos piemenį Kaldi. Pasak pasakojimų, apie IX amžių Kaldi pastebėjo, kad jo ožkos, suvalgiusios tam tikrų raudonų uogų, tapo neįprastai energingos ir judrios. Iš smalsumo jis pats paragavo uogų ir pajuto staigų energijos antplūdį. Savo atradimu Kaldi pasidalijo su vietos vienuoliais, kurie pradėjo gaminti gėrimą iš šių uogų, kad ilgiau išliktų budrūs per maldas.
Nors ši istorija skamba labiau kaip legenda nei tikras istorinis faktas, manoma, kad kavos vartojimas iš tiesų prasidėjo Etiopijoje, iš kur ji vėliau paplito po visą pasaulį.
Kavą draudė ir sultonai, ir bažnyčia
Kavos istorija buvo kupina draudimų ir ginčų. XV – XVI a. kava sparčiai išpopuliarėjo Arabijos pusiasalyje, ypač Jemene, kur buvo pradėti pirmieji sistemingi jos auginimo ir prekybos procesai. Tačiau kai kuriuose regionuose kava buvo laikoma pavojingu gėrimu.
- 1511 metais Mekos valdžia uždraudė kavą, nes bijojo, kad kavinių susibūrimai gali skatinti sukilimus.
- Osmanų imperatorius Muradas IV XVII amžiuje taip pat bandė uždrausti kavą, laikydamas ją nesantaikos šaltiniu.
- Europoje kava ne iš karto buvo priimta palankiai – XVI amžiuje kai kurie dvasininkai ją vadino šėtono gėrimu. Tik tada, kai popiežius Klemensas VIII paragavo kavos ir pripažino ją gardžiu gėrimu, ji tapo plačiai paplitusi ir Europoje.
Kavos plitimas po pasaulį
Kava tapo pasauliniu fenomenu gana greitai. XVI amžiuje ji jau buvo žinoma Persijoje, Egipte ir Turkijoje, o vėliau pasiekė Veneciją, iš kurios išplito po Europą.
Vienas svarbiausių kavos istorijos momentų – jos atvykimas į Ameriką. XVIII amžiuje prancūzų karininkas Gabrielis de Clieu slapta išvežė kavamedžio daigus į Martiniką, ir būtent nuo čia prasidėjo kavos plantacijų bumas Pietų Amerikoje.
Šiandien Brazilija yra didžiausia kavos gamintoja pasaulyje, o Kolumbija, Vietnamas ir Etiopija taip pat užima svarbias pozicijas.
Įdomūs faktai apie kavą
- Kava yra antra pagal prekybos apimtis prekė pasaulyje po naftos.
- Pasaulyje kasdien išgeriama apie 2,25 milijardo puodelių kavos.
- Kava gali būti ne tik juoda – kai kurios pupelės natūraliai turi šokolado, vaisių ar net gėlių aromatus.
- Ilgiausiai dirbusi kavinė yra „Caffè Florian“ Venecijoje, Italijoje – ji buvo atidaryta 1720 metais
- Suomija yra daugiausiai kavos išgerianti šalis – vidutiniškai vienas žmogus ten suvartoja apie 12 kg kavos per metus.
Kavos nauda organizmui
Kava dažnai siejama su energijos suteikimu, tačiau ji turi ir daugiau teigiamų poveikių sveikatai.
- Gerina smegenų veiklą – kofeinas padidina dopamino ir norepinefrino kiekį smegenyse, o tai gerina dėmesį, koncentraciją ir reakcijos laiką.
- Turi daug antioksidantų – kavoje yra daug naudingų antioksidantų, kurie apsaugo ląsteles nuo pažeidimų.
- Mažina kai kurių ligų riziką – tyrimai rodo, kad kavos vartojimas gali sumažinti Parkinsono ligos, 2 tipo diabeto ir net tam tikrų vėžio formų riziką.
- Gerina nuotaiką – kofeinas stimuliuoja centrinę nervų sistemą ir gali padėti kovoti su depresija bei nuovargiu.
Kavos mitai
Nepaisant mokslinių tyrimų, apie kavą vis dar sklando daugybė mitų.
Kava dehidratuoja
Nors kava turi švelnų diuretinį poveikį, tyrimai rodo, kad įprastas jos vartojimas nesukelia dehidratacijos. Tiesą sakant, ji gali prisidėti prie bendro skysčių suvartojimo.
Kava sukelia širdies ligas
Ilgą laiką manyta, kad kava gali padidinti širdies ligų riziką. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad vidutinis kavos vartojimas netgi gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Kava sukelia priklausomybę
Kofeinas gali sukelti įpročio formavimąsi, tačiau jis nėra laikomas priklausomybę sukeliančia medžiaga kaip narkotikai ar alkoholis. Kavos vartojimą galima sumažinti be rimtų abstinencijos simptomų.
Kava trukdo miegoti bet kokiu paros metu
Kofeinas tikrai gali sutrikdyti miegą, tačiau tai priklauso nuo individualaus organizmo ir laiko, kada kava geriama. Jei ji vartojama iki pietų ar ankstyvą popietę, vakarinis miegas dažniausiai nesutrinka.
Kaip išsirinkti geriausią kavą?
Rinkdamiesi kavą, verta atkreipti dėmesį į keletą dalykų:
- Kavos puplių rūšis – populiariausios yra arabika ir robusta. Arabika turi švelnesnį ir sudėtingesnį skonį, o robusta yra stipresnė ir kartesnė.
- Skrudinimo lygis – šviesiai skrudinta kava turi daugiau rūgštingumo ir subtilių skonio natų, tamsiai skrudinta – intensyvesnį ir kartesnį skonį.
- Malimo rupumas – priklauso nuo kavos ruošimo būdo. Smulkiau malta kava tinka espreso aparatams, o rupesnė – filtrinei kavai ar prancūziškam presui.
Kava – tai daugiau nei tik rytinis įprotis. Jos istorija siekia tūkstančius metų, ji buvo tiek garbinama, tiek draudžiama, o šiandien yra neatsiejama daugelio žmonių kasdienybės dalis. Moksliniai tyrimai rodo, kad saikingas kavos vartojimas gali turėti naudos sveikatai, tačiau svarbu nepamiršti ir individualių organizmo poreikių.
Nepaisant daugybės mitų, kava išlieka vienu mėgstamiausių gėrimų pasaulyje. Tad kitą kartą gerdami savo puodelį kavos, prisiminkite – kiekviename gurkšnyje slypi ilga istorija ir gausybė įdomių faktų.
