79 proc. Lietuvos gyventojų praėjusiais metais susidūrė su sukčiais, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta „Norstat“ apklausa. Siekdami apgauti sukčiai naudoja skirtingas schemas, atsižvelgdami į žmonių siekius, gyvenimo patirtį ir ekonomines aplinkybes, tačiau nuo jų apsisaugoti galima perpratus vos kelis svarbiausius principus. Kokios sukčiavimo schemos dažniausiai pasitaiko šiandien, pasakoja „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.
Pasak L. Sadecko, su romantiniu sukčiavimu dažniausiai susiduria asmenys, ieškantys santykių socialiniuose tinkluose arba pažinčių svetainėse. Čia sukčiai prisistato ypatingų profesijų atstovais – Jungtinių Tautų gydytojais, naftos platformų mechanikais ar svarbių misijų dalyviais, ir taip suvilioja geresnio gyvenimo ar ambicingo partnerio siekiančius žmones.
Vienu ar kitu atveju sukčius plėtoja istoriją tol, kol įgyja visišką žmogaus pasitikėjimą, o tuomet paprašo apmokėti bilietus į Lietuvą ar išlaidas už tariamus incidentus, įvykusius slaptose misijose (pavyzdžiui, sprogus naftos platformai). Nors sukčiai dažniausiai prisistato milijonieriais, pinigų stygių motyvuoja tuo, jog yra slaptoje misijoje ir negali pasiekti savo turtų, kuriais nedelsiant bus pasidalinta atvykus į Lietuvą. Dažniausiai aukos net nepastebi, kaip tampa finansinės manipuliacijos dalimi, sako ekspertas.
„Vis dėlto, per pastaruosius metus romantinio sukčiavimo atvejų sumažėjo 47 proc., nors vidutinė prarasta suma išlieka didelė – apie 7 tūkst. eurų, kaip rodo 2024 m. „Luminor“ banko duomenys. Daugumą nukentėjusiųjų (93 proc.) sudaro moterys, kurių vidutinis amžius lyginant su 2023 m. padidėjo – siekia 57 metus, o nukentėjusių vyrų (7 proc.) vidutinis amžius siekia 50 metų“, – pasakoja L. Sadeckas.
Sukčiai‑investuotojai
Investiciniai sukčiai dažnu atveju įtikina klientus įdiegti papildomas programas į jų kompiuterius, tose programose esą galima stebėti savo investicijas ir džiaugtis augimo grafiku (paprastai taip ir būna, tačiau tai tėra gražus vaizdas ekrane). Tų programų tikslas – kitas. Jomis perimamas kompiuterio valdymas, konfidencialūs kliento duomenys, prisijungimai bei kita jautri informacija. Neretai klientai praneša bankui apie tai, jog pokalbio metu su investiciniu sukčiumi įdiegė programą ir vėliau pastebėjo, jog sąskaitoje nebeliko lėšų.
„Investicinis sukčiavimas iš esmės tapo nuolatiniu sukčiavimo schemų lyderiu, tačiau praėjusiais metais nustebino tiek augantis incidentų skaičius (padidėjo 34 proc.), tiek išviliojamos sumos. Pavyzdžiui, vidutiniškai Lietuvos gyventojai prarado apie 10 tūkst. eurų per vieną investicinio sukčiavimo atvejį. Be to, „Luminor“ banko Lietuvos skyrius fiksavo, kad investicinio sukčiavimo schemų metu išviliojamos sumos sudarė pusę visų klientų prarastų lėšų“, – teigia ekspertas.
Anot L. Sadecko, investiciniai sukčiai nusitaikė į klientus, kurių vidutinis amžius siekia 60 metų. Todėl darytina prielaida, kad aukomis tapo tie, kurių žinios apie investavimo galimybes buvo ribotos, o rizikos prisiėmimas prarasti lėšas – proporcingai aukštas.
Sukčiai‑verslininkai
Taip pat, įprasta situacija, kai sukčiai įsisuka ir į internetinę prekybą. Taip nutikus, nieko neįtariantis žmogus susigundo internete parduodamais gerokai pigesniais nei rinkos kaina daiktais. Pavyzdžiui, automobilis parduodamas 20 proc. žemesne kaina nei rinkoje įprasta.
„Ši schema remiasi paprasta ekonomine logika – vartotojai nori sutaupyti. Todėl pasiūlymo suvilioti bei sukčių įtikinti klientai perveda avansą ar visą sumą, siekdami rezervuoti automobilį. Tačiau tokių asmenų, kurie avansą pervedė už tą pačią prekę jau yra 5 ar 10, o nuotraukos yra tiesiog pavogtos iš internetinių užsienio portalų. Nereikia nė sakyti, kad nė vienas klientas prekės negauna. Tokių atvejų praėjusiais metais padaugėjo net 113 proc.“, – teigia L. Sadeckas.
Negana to, praėjusiais metais atidumo trūko ir pačiam verslo sektoriui, kuris sukčiams pervedė 177 proc. daugiau nei 2023 metais. Anot eksperto, patiklūs verslininkai patikėdavo suklastotomis faktūromis, kurios gautos iš neva verslo partnerių.
Nepatikrinę informacijos apie pasikeitusias mokėjimo detales, verslininkai pervedė vidutiniškai 45 tūkst. eur vienam atvejui.
Ką daryti, jei tapote sukčiavimo auka?
Pirmiausia, gavę įtartiną skambutį, žinutę ar el. laišką, išlikite budrūs. Jei nepažįstamas asmuo reikalauja skubiai atlikti mokėjimą ar pateikti konfidencialią informaciją, nutraukite pokalbį ir pasitarkite su banku.
Jei nuo kurios nors sukčiavimo schemos vis dėlto nukentėjote, visuomet verta imtis prevencinių veiksmų, nepaisant to, kokio dydžio nuostolius patyrėte. Anot eksperto, šiuo atveju laikas yra labai svarbus, todėl papildomas net 5 minučių delsimas gali kainuoti ilgą teisinį procesą, kurio sėkmė nėra šimtaprocentinė.
„Jei visgi nutiko taip, kad praradote lėšas dėl galimo sukčiavimo, rekomenduojame nedelsiant kreiptis į teisėsaugos institucijas bei informuoti banką. Jis imsis atitinkamų veiksmų, siekdamas sugrąžinti prarastas lėšas ar arba bent jau sustabdyti tolimesnius nuostolius“, – pažymi L. Sadeckas.
Svarbiausia taisyklė – nepasitikėkite nepažįstamaisiais vien dėl jų tariamo profesionalumo ar malonaus bendravimo. Sukčiai geba manipuliuoti emocijomis ir kurti įtikinamas istorijas, tačiau jūsų finansinis saugumas – jūsų pačių rankose.
