Lietuvos banko duomenų analizė atskleidė išskirtinę situaciją – lietuviai neprivalomam automobilių draudimui išleidžia bene 4 kartus daugiau negu savo pačių finansinei apsaugai nuo nelaimingų atsitikimų, sunkių sužalojimų ar ligų. Ekspertė atskleidžia, kad tai yra kone įprasta praktika – gyventojai prioritetą teikia savo turtui.
Lietuvos banko duomenys rodo, kad pernai KASKO automobilio draudimas sudarė beveik ketvirtį visos draudimo rinkos – 25,8 proc. Toks rezultatas gerokai viršija pinigų sumas, kurias gyventojai skiria savo finansiniam saugumui po nelaimingų atsitikimų. Pastaroji dalis rinkoje sudaro vos 7,7 proc.
Vis dėlto privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas išliko didžiausia draudimo rūšimi, sudarydamas 33,2 proc. rinkos. Tai reiškia, kad kas trečias draudimo euras buvo skirtas užtikrinti, jog eismo įvykio metu būtų padengti tretiesiems asmenims padaryti nuostoliai.
Situacija keičiasi
Duomenys rodo, kad tendencijos Lietuvoje po truputį ima keistis. Nors gyventojai vis dar teikia didesnį prioritetą automobilių KASKO draudimui, tačiau asmens draudimas nuo nelaimingų atsitikimų tapo dažnesniu ir gerai apgalvotu pasirinkimu.
Draudimo bendrovės BTA Draudimo rizikų valdymo departamento direktorė Ana Variakojienė teigia pastebinti besikeičiančias tendencijas. Vis dėlto, anot jos, lietuviai ir toliau yra linkę užsitikrinti transporto priemonės saugumą dažniau nei savęs pačių.
„2024 m. nuo nelaimingų atsitikimų mes apdraudėme apie 60 tūkst. klientų, o KASKO draudimu buvo apdrausta apie 35 tūkst. automobilių. Nors iš pirmo žvilgsnio laimi žmogaus draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, Lietuvoje turime apie 2,9 mln. gyventojų ir apie 800 tūkst. fiziniams asmenims priklausančių lengvųjų automobilių, iš kurių nemaža dalis jau gana seni.
Vertinant proporciją išlieka akivaizdu, kad renkantis tarp automobilio ir asmens draudimo nuo nelaimingų atsitikimų Lietuvoje vis dar laimi automobilis“, – pabrėžia BTA draudimo ekspertė.
Nevertina kol kažkas nenutinka
Ekspertės teigimu, gyventojai yra linkę labiau vertinti turtą, už kurį jau yra patyrę nuostolį, t.y. nusipirkus automobilį atsiranda suvokimas, kad atsitikus eismo įvykiui antram tokiam pačiam lėšų nebus.
Anot A. Variakojienės, nemaža dalis klientų vis dar painioja draudimą nuo nelaimingų atsitikimų su sveikatos ar gyvybės draudimo produktais. Tai kartais lemia gyventojų nepasitikėjimą produktu – apsidraudęs gyvybės draudimu žmogus nusivilia negavęs žalos atlyginimo už prakirstą antakį ar lūžusią koją. Taip, pasak jos, tik sustiprinamas mitas, kad iš draudimo naudos yra mažai.
A. Variakojienė priduria, kad ne visada gyventojai įvertina nelaimės ar traumos sukeltus finansinius nuostolius.
„Žmogui daug paprasčiau suprasti galimą nuostolį sudaužius automobilį, negu įvertinti galimą pajamų praradimą traumos, sunkaus sužalojimo ar ligos atveju“, – tikina ji.
