Socialiniai tinklai tapo svarbiomis informacijos dalijimosi platformomis visame pasaulyje. Tačiau su milžinišku turinio kiekiu atsirado ir grėsmės, tokios kaip neapykantos kalba, dezinformacija, patyčios ar kiti žalingi pranešimai.
Kaip platformos su tuo kovoja ir ką apie tai komunikuoja visuomenei? Į šiuos klausimus atsakymų kartu su tarptautiniais partneriais ieškojo lietuvių mokslininkai.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) mokslininkų komanda atliko tyrimą, kuriame palygino didžiųjų socialinių tinklų – „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“, „Snapchat“, „LinkedIn“ ir „X“ turinio moderavimo taisykles ir tai, kaip apie jas komunikuojama oficialiuose šių socialinių tinklų tinklaraščiuose.
Išanalizavus daugiau nei 900 oficialių įrašų tinklaraščiuose, paaiškėjo, kad nors visi socialiniai tinklai formaliai deklaruoja kovą su neapykantos kalba, dezinformacija ar kitu žalingu turiniu, viešojoje komunikacijoje šios temos ne visada akcentuojamos.
Pavyzdžiui, „Facebook“ turinio moderavimo taisyklėse aiškiai draudžiama dezinformacija, tačiau šis terminas tinklaraščiuose minimas vos 0,2 proc. visų atvejų.
Viešoji komunikacija – pasirinktinė?
Tyrėjų teigimu, socialiniai tinklai dažnai akcentuoja tai, kas jiems tuo metu patogu: vieni – duomenų apsaugą, kiti – bendruomenės saugumą ar skaidrumą.
Tačiau temos, kurios ypač jautrios visuomenei, pavyzdžiui, melaginga informacija apie sveikatą ar rinkimus – tinklaraščiuose lieka nuošalyje.
„Matome, kad platformos tarsi suformuluoja geras taisykles, tačiau kai kalbama viešai, kai reikia parodyti veiksmus, pavyzdžiui, kovą su dezinformacija, jos tai daro labai atsargiai arba beveik nemini“, – sako tyrimą koordinavusi prof. dr. Monika Mačiulienė.
Kiekvienas tinklas turi savo specifiką
Tyrimas taip pat parodė, kad platformų komunikacija priklauso nuo jų auditorijos. „TikTok“ ir „Snapchat“ daug dėmesio skiria saugiam naudojimui ir tėvų kontrolės įrankiams, nes šios platformos populiarios tarp jaunimo. Tuo tarpu „LinkedIn“ akcentuoja profesionalumą, o „X“ – skaidrumą ir pilietinį dalyvavimą.
Tyrėjai pabrėžia, kad turinio moderavimas turi didelę įtaką visuomenės pasitikėjimui platformomis ir bendrai informacinės erdvės kokybei.
„Jei platformos viešai neparodo, kaip kovoja su žalingu turiniu, visuomenei gali atrodyti, kad jos nieko nedaro. Tai mažina pasitikėjimą, o žalingas turinys ir toliau cirkuliuoja“, – teigia tyrėja Gintarė Gulevičiūtė.
Tyrimas ne tik atskleidžia platformų komunikacijos strategijas, bet ir kelia klausimus apie skaidrumą, atsakomybę bei realią turinio moderavimo politiką.
Pasak mokslininkų, siekiant didesnio skaidrumo būtina, kad socialiniai tinklai ne tik turėtų aiškias taisykles, bet ir aktyviai komunikuotų apie jų taikymą – ypač jautriomis temomis, tokiomis kaip dezinformacija, patyčios, kiti žalingi pranešimai.
