Apvali sukaktis – gera proga įvertinti progresą bei pasiekimus. Moderniosios Lietuvos vėjo energetikos istorija skaičiuoja jau du dešimtmečius. Taigi, galima įvertinti ir vėjo indėlį į šalies energetiką.
Pavyzdžiui, ar žinote, kad Lietuva gali pagaminti visą sau reikiamą elektros energiją tik iš atsinaujinančių šaltinių? Vėjo energetika tampa vis svarbesnė elektros gamybos dalis. Remiantis naujausiais tyrimais, Lietuvoje vėjo elektrinės jau dabar gamina reikšmingą dalį elektros energijos ir turi didelį potencialą ateityje.
„Lietuva turi visas galimybes tapti vėjo energetikos lydere regione. Sparčiai auganti vėjo elektrinių plėtra rodo, kad atsinaujinanti energetika ne tik didina elektros gamybos apimtis, bet ir stiprina šalies ekonominį bei geopolitinį saugumą.
Matome aiškią tendenciją, kad Lietuvoje vėjo energetika sparčiai vystosi ir tampa pagrindiniu žaliosios elektros energijos gamybos šaltiniu. Tai – svarbus žingsnis šalies energetinės nepriklausomybės link“, – teigia tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ vėjo elektrinių eksploatacijos valdymo vadovas Virginijus Jagela.
Kaip keičiasi Lietuvos elektros gamyba?
Pastaraisiais metais Lietuvoje atsinaujinančios energetikos sektorius augo itin sparčiai, o vėjo elektrinės tapo svarbiausiu šio augimo varikliu. Lyginant 2023 ir 2024 m., vėjo elektrinių pagaminamos elektros energijos kiekis padidėjo 1,38 karto, o tai – reikšmingas pokytis siekiant mažesnės priklausomybės nuo iškastinio kuro.
„Atsinaujinančių išteklių elektrinės per 2024 m. pagamino 35 proc. daugiau elektros energijos nei ankstesniais metais. Lyginant su kitomis Europos šalimis, šiuo aspektu Lietuva lenkia daugelį regiono kaimynių. Visgi, būtent vėjo elektrinės Lietuvoje pagamino daugiausiai elektros – net 46 proc. arba 27 proc. viso suvartojimo. Pagal šią dalį, elektros gamyboje mes priartėjame prie tokių šalių kaip Vokietija ar Nyderlandai. Tokie duomenys aiškiai parodo, kad Lietuva turi potencialą tapti vėjo energetikos lydere Baltijos regione“, – pasakoja „Ignitis renewables“ ekspertas V. Jegela.
Viena iš stipriausių šio sektoriaus augimo varomųjų jėgų yra nuoseklios investicijos į naujus vėjo parkus ir inovatyvius sprendimus, leidžiančius efektyviau išnaudoti šį atsinaujinančios energijos šaltinį. Per metus – 513 megavatų (MW) naujų vėjo elektrinių. Bendra Lietuvos vėjo elektrinių galia siekia apie 1 740 MW – tai yra beveik 3 kartus daugiau nei Latvijoje ir Estijoje kartu sudėjus.
Planuojama, kad artimiausiais metais vėjo elektrinių pagaminamos elektros kiekis dar labiau augs, nes šiuo metu statomi dideli vėjo elektrinių parkai, vienas iš jų – Kelmės rajone „Ignitis renewables“ statomas didžiausias Baltijos šalyse vėjo elektrinių parkas.
Kelmės vėjo elektrinių parke, vienos vėjo elektrinės galia siekia iki 7 MW. Tai didžiausios ir galingiausios bendrovės statomos vėjo elektrinės. Veikiant maksimaliu pajėgumu, vienas tokios elektrinės menčių apsisukimas pagamina tiek elektros energijos, kad jos pakanka aprūpinti vieną namų ūkį elektra visą dieną. Kitaip tariant, viena vėjo jėgainė per metus gali elektra aprūpinti 8 tūkst. namų ūkių. Baigus statybas, 300 MW galios Kelmės parko pagaminama energija galės aprūpinti net 250 tūkst. namų ūkių Lietuvoje, kas prilygsta Kauno apskrities dydžio teritorijai.
Svarbu pastebėti, kad elektros energijos gamyba pasitelkiant vėją jūroje yra efektyvesnė bei pastovesnė nei naudojant vėją sausumoje, nes atviroje jūroje nėra kliūčių, galinčių slopinti vėjo srautą. Vėjo elektrinės iškeltos į didelį aukštį jūroje gali išnaudoti greitesnį ir stabilesnį vėją, įprastą tokiai aplinkai. Todėl jos gali gaminti elektros energiją net 90 proc. laiko – net tuo metu, kai krante nebūna vėjuota. „Ignitis renewables“ Baltijos jūroje vystomas 700 MW „Curonian Nord“ vėjo elektrinių parkas galėtų pagaminti apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos per metus. Toks kiekis galėtų užtikrinti net apie ketvirtadalį viso dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.
Vėjo energija dabar reikalinga labiau nei bet kada anksčiau
Vėjo energetika yra ne tik švari, bet ir strategiškai svarbi Lietuvai, siekiant energetinės nepriklausomybės. Pastarųjų metų geopolitiniai iššūkiai parodė, kad, kuo daugiau elektros energijos gaminame patys, tuo mažiau esame priklausomi nuo išorinių tiekėjų ir kainų svyravimų. Vėjo elektrinės veikia be iškastinio kuro, neskleidžia teršalų ir mažina priklausomybę nuo importuojamos energijos, todėl tampa svarbiausiu vietiniu elektros gamybos šaltiniu.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ duomenimis, kovo 6 d. tarp 13 ir 14 val., kai saulės ir vėjo elektrinių momentinė gamyba viršijo 1,4 gigavato (GW), elektros energijos kainos buvo itin mažos – 13 val. jos siekė 0,59 Eur/MWh, o iki 14 val. nukrito net iki 0,27 Eur/MWh. Tokie skaičiai įrodo, kad atsinaujinančių išteklių teikiama energija padeda išlaikyti konkurencingas elektros kainas.
Lietuva turi išskirtines sąlygas plėsti vėjo energetiką tiek sausumoje, tiek Baltijos jūroje. Ateinančiais metais vėjo energetikos plėtra tik stiprės, užtikrindama stabilesnes elektros kainas ir didesnį šalies energetinį ir ekonominį saugumą.
Investicijos į vėjo energetiką skatina ne tik technologinę pažangą, bet ir sukuria naujas darbo vietas, stiprina vietos ekonomiką ir leidžia mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Ilgainiui tai padės Lietuvai pasiekti klimato neutralumą ir užtikrins žalią ir saugią energetikos ekosistemą dabarties ir ateities kartoms.
