Visi esame bent kartą atidėlioję darbus. Vieni tai daro dėl nuovargio, kiti – dėl motyvacijos stokos ar net baimės, kad nepavyks padaryti tobulai. Ir nors daugelis mano, kad atidėliojimas yra blogas įprotis, ekspertai teigia, jog ne visada verta su juo kovoti. Galbūt tai natūrali mūsų smegenų apsaugos reakcija?
Svarbiausia – suprasti, kodėl atidėliojame ir kaip tai veikia mūsų produktyvumą. Kai kuriais atvejais atidėliojimas gali būti naudingas, nes leidžia pasverti sprendimus ir sukurti geresnes idėjas. Tačiau jei jis tampa kliūtimi pasiekti tikslus, verta išmokti su juo susitvarkyti. Taigi, kaip elgtis, kad atidėliojimas netrukdytų, o gal net padėtų?
Kas yra prokrastinacija ir kodėl ji atsiranda?
Prokrastinacija – tai sąmoningas užduočių atidėjimas, net kai žinome, kad tai gali sukelti problemų. Ji atsiranda dėl įvairių priežasčių:
- Per didelio streso – kai užduotis atrodo per sudėtinga, smegenys ieško lengvesnių alternatyvų.
- Perfekcionizmo – bijome, kad nepavyks visko padaryti idealiai, todėl net nepradedame.
- Motyvacijos trūkumo – jei užduotis neatrodo prasminga, sunku rasti jėgų ją atlikti.
- Sprendimų perteklius – kai reikia priimti per daug sprendimų, smegenys pavargsta ir nukreipia dėmesį į lengvesnes veiklas.
„Prokrastinacija nėra vien tinginystė. Ji dažnai slepia gilesnes psichologines priežastis, tokias kaip nerimas ar baimė suklysti“, – įspėja psichologas.
Kada prokrastinacija yra naudinga?
Nors dažnai sakoma, kad prokrastinacija yra blogas įprotis, tam tikrais atvejais ji gali būti net naudinga.
Kūrybinis mąstymas
Mūsų smegenys dirba net tada, kai mes nieko neveikiame. Kai atidėliojame darbus, pasąmonė vis tiek apdoroja informaciją, todėl dažnai po pertraukos gimsta netikėtos idėjos.
Pavyzdys: rašytojas gali ilgai atidėlioti knygos rašymą, bet per tą laiką jo galvoje formuojasi siužetas ir veikėjai.
Geresni sprendimai
Kai kuriuos sprendimus geriau priimti ne iš karto. Trumpas atidėliojimas leidžia pergalvoti situaciją ir priimti labiau apgalvotus sprendimus.
Pavyzdys: verslininkai dažnai naudoja vadinamąją strateginę prokrastinaciją, kad išvengtų impulsyvių sprendimų.
Streso mažinimas
Kartais prokrastinacija yra tiesiog signalas, kad mums reikia pertraukos. Nuolatinis darbas be poilsio gali išsekinti, todėl trumpas atidėliojimas padeda atkurti energiją.
Pavyzdys: kai kuriems žmonėms trumpa pauzė tarp darbų leidžia išvengti perdegimo.
Kada prokrastinacija tampa problema?
Žinoma, ne visa prokrastinacija yra naudinga. Ji tampa problema, kai:
- Atidėliojimas sukelia stresą ir kaltės jausmą – jei visą laiką jaučiamės kalti, atidėliojimas nebetenka prasmės.
- Darbai kaupiasi iki paskutinės minutės – kai viską darome skubėdami, kenčia darbo kokybė.
- Tai trukdo pasiekti tikslus – jei nuolat atidėliojame svarbias užduotis, jos gali likti neįgyvendintos.
Kaip kovoti su žalinga prokrastinacija?
Jei prokrastinacija pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, verta išbandyti kelis paprastus metodus:
- 5 minučių taisyklė – jei sunku pradėti, pažadėkite sau dirbti tik 5 minutes. Dažniausiai įsitraukę tęsiate ilgiau.
- Padalinkite dideles užduotis į mažas dalis – taip jos neatrodys tokios bauginančios.
- Naudokite laikmatį („Pomodoro“ metodas) – dirbkite 25 minutes, tada darykite 5 minučių pertrauką.
- Išsiaiškinkite tikrąją priežastį – galbūt užduotis jums iš tiesų neįdomi ar nereikalinga?
- Atsikratykite trukdžių – jei nuolat tikrinate telefoną, pabandykite jį padėti į kitą kambarį.
Prokrastinacija nėra vien blogas įprotis – ji gali turėti ir naudingų pusių, jei mokame ją tinkamai išnaudoti. Vietoj to, kad kaltintume save dėl atidėliojimo, verta išmokti suprasti jo priežastis ir rasti būdus, kaip jį paversti naudingu įrankiu. Galbūt
