Kiekvienais metais kovo 21 dieną minima Tarptautinė miškų diena. Tai proga prisiminti, kokią didžiulę reikšmę miškai turi mūsų planetai, klimatui, biologinei įvairovei ir net ekonomikai. Deja, šiandien miškų nykimas tapo viena didžiausių aplinkosauginių problemų pasaulyje.
Tad kodėl miškai tokie svarbūs ir kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie jų išsaugojimo? Miškai – tai ne tik gamtos dalis, bet ir mūsų gyvybės pagrindas. Kovo 21 diena mums primena, kad juos turime saugoti ne tik šiandien, bet ir kiekvieną dieną.
Kodėl miškai tokie svarbūs?
Miškai vadinami Žemės plaučiais, nes jie gamina didžiąją dalį deguonies, kuriuo kvėpuojame. Tačiau jų svarba neapsiriboja tik tuo:
- Deguonies gamyba ir anglies dvideginio sugėrimas – medžiai sugeria anglies dvideginį ir išskiria deguonį, taip mažindami šiltnamio efektą;
- Biologinė įvairovė – miškuose gyvena apie 80 proc. visų sausumos gyvūnų ir augalų rūšių;
- Dirvožemio apsauga – miškai saugo nuo erozijos, palaiko natūralų vandens ciklą;
- Vandens tiekimas – daugelis geriamojo vandens šaltinių yra susiję su miškų ekosistemomis;
- Psichologinė ir fizinė nauda – tyrimai rodo, kad pasivaikščiojimai miške mažina stresą ir gerina sveikatą;
- Ekonominė reikšmė – miškai teikia darbą milijonams žmonių visame pasaulyje, ypač medienos, turizmo ir farmacijos sektoriuose.
„Miškai nėra tik medžiai – tai sudėtingos ekosistemos, kurios palaiko mūsų gyvenimą. Juos naikinant, žalojame save“, – paaiškina ekologas.
Miškų naikinimas: pasaulinė problema
Nepaisant jų svarbos, miškai visame pasaulyje nyksta dėl:
- Netvarios miškų kirtimo praktikos – per daug kertama, mažai atsodinama;
- Žemės ūkio plėtros – miškai naikinami, kad jų vietoje būtų auginami sojos, palmių aliejaus plantacijos ar ganyklos;
- Miesto plėtros – urbanizacija dažnai vyksta miškų sąskaita;
- Klimato kaitos – dažnėjantys miškų gaisrai naikina tūkstančius hektarų miškų per metus.
Vien Amazonės atogrąžų miškai kasmet praranda apie 630 tūkst. hektarų.
Miškai Lietuvoje: kokia situacija?
Lietuva – viena miškingiausių šalių Europoje. Miškai sudaro apie 33 % šalies teritorijos, ir jų plotas per pastaruosius dešimtmečius augo. Tačiau yra ir problemų:
- Intensyvūs kirtimai – pastaraisiais metais dėl didėjančios medienos paklausos iškirsta daugiau miškų nei įprastai.
- Senų miškų nykimas – saugomose teritorijose vis dar leidžiami kirtimai, todėl natūralios ekosistemos nyksta.
- Miško gaisrai ir kenkėjai – dėl klimato kaitos daugėja gaisrų ir miškus naikinančių ligų.
Vis dėlto Lietuva turi gerą miškotvarkos sistemą, o kiekvienais metais sodinami nauji medžiai. Valstybiniai miškai yra tvarkomi pagal tvarumo principus, tačiau visuomenėje kyla diskusijų, ar kertama per daug.
Kaip galime saugoti miškus?
Nors miškų naikinimas atrodo kaip globali problema, kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie jų išsaugojimo:
- Atsakingai vartoti medienos produktus – rinktis sertifikuotą (FSC ar PEFC) medieną;
- Mažinti popieriaus naudojimą – spausdinti mažiau, naudoti perdirbtą popierių;
- Rinktis ekologiškus produktus – vengti palmių aliejaus turinčių gaminių, nes jų gamybai naikinami tropiniai miškai;
- Sodinti medžius – dalyvauti medžių sodinimo akcijose ar sodinti juos savo kieme;
- Prisidėti prie aplinkosaugos organizacijų – remti iniciatyvas, kurios saugo miškus;
- Nepalikti šiukšlių miškuose – rūpintis gamta, kai lankomės miškuose;
- Skatinti tvarią politiką – domėtis miškų apsaugos įstatymais ir juos palaikyti.
Miškai ir ateitis: ar yra vilties?
„Jei kiekvienas žmogus bent kartą gyvenime pasodintų medį, mūsų planetos ateitis būtų daug šviesesnė“, – pataria miškininkas.
Nepaisant miškų nykimo, pasaulis vis labiau supranta jų svarbą. Daugelyje šalių vykdomos atsodinimo programos – pavyzdžiui, Kinija ir Indija per pastaruosius metus pasodino milijonus hektarų naujų miškų. Europos Sąjunga taip pat skatina tvarią miškininkystę, siekia riboti netvarų miškų kirtimą ir didinti biologinės įvairovės apsaugą.
