Nuo šių metų pradžios mažmeninė dyzelino kaina gerokai šoktelėjo į viršų. Brangimo priežastis akivaizdi – reikšmingai padidėję akcizai. Tačiau viešoje erdvėje tenka išgirsti ir kitų versijų, esą kainą didina į dyzeliną įmaišomi atsinaujinantys degalai. Rinkos ekspertai pabrėžia, kad atsinaujinantys degalai galutinei kainai turi itin mažą poveikį, kuris ilgainiui dar sumažės.
Pasak Atsinaujinančių degalų asociacijos FUTURE FUEL prezidento Vytauto Kisieliaus, suprasti degalų kainodaros niuansus sudėtinga net specialistams, todėl natūralu, kad visuomenėje plinta ne visada pagrįsta informacija.
„Degalai yra viena aktualiausių ir jautriausių prekių grupių – jų kainų svyravimai rūpi daugeliui gyventojų, todėl jaučiame pareigą išsamiau paaiškinti, kodėl degalai brangsta ar pinga. Svarbu suprasti, kad degalų kainą vartotojams lemia nemažai skirtingų dedamųjų: valstybės mokesčiai, naftos kainų svyravimai rinkose, naftos perdirbėjų ir degalinių tinklų maržos ir kiti faktoriai“, – teigė Atsinaujinančių degalų asociacijos FUTURE FUEL prezidentas Vytautas Kisielius.
Pasak eksperto, nemaža dalis žmonių linkę degalų kainų svyravimus pirmiausia sieti su pasaulinėmis naftos kainomis – jei dėl globalių įvykių naftos kaina pradeda augti, po kurio laiko tikimasi kainos augimo ir Lietuvos degalinėse. Visgi šis ryšys teisingas tik iš dalies. Pavyzdžiui, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija neseniai pristatė skaičiavimus, kurie parodė, kad šiemet dyzelino kainoje naftos dalis sudaro 62 ct/l.
Labiausiai dyzelino kainą lemia valstybės mokesčių politika – beveik pusę mažmeninės dyzelino kainos mokesčiai: akcizo dalis siekia 52 ct/l, o nuo visos degalų kainos skaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis – dar 26 ct/l. Būtent šių metų pradžioje padidėjus akcizui, degalų kainos Lietuvoje smarkiai šovė į viršų. Nuo kitų metų prognozuojamas sekantis kainų šuolis, nes akcizai vėl didės.
Kitos dyzelino kainos dedamosios yra kur kas mažesnės ir jų pokytis turi nedidelę įtaką galutinei kainai. Pavyzdžiui, 0,6 ct dyzelino litre sudaro degalinių marža, o į dyzelino sudėtį įmaišomi pirmos kartos atsinaujinantys degalai bendroje kainoje sudaro 2,6 ct/l.
„Akivaizdu, kad degalų kainai didžiausią įtaką turi valstybės mokesčių politika, o taip pat žaliavinių naftos kainų svyravimai pasaulinėse rinkose. Atsinaujinančių degalų dalis bendroje kainoje yra itin maža – 2,6 ct/l kainoje. Todėl stebina kartais viešojoje erdvėje pasigirstantys samprotavimai, kad būtent atsinaujinančių degalų įmaišymas turi ženklią įtaką dyzelino kainai degalinėse“, – stebėjosi V. Kisielius.
Pasak Atsinaujinančių degalų asociacijos FUTURE FUEL vadovo, kelių centų dalis litre yra praktiškai nejuntama – dažnai net to pačio degalinių tinklo degalinėse kainų skirtumai yra didesni. Net jei ir atsinaujinančių degalų dalis kaina gerokai išaugtų, vairuotojai degalinėse šio brangimo realiai beveik nepajustų.
Atsinaujinančių degalų reikšmė kainoje mažės
Remiantis LAIEK skaičiavimais, ilgainiui dyzelino kaina palaipsniui augs ir 2030 metais pasieks 2,5 Eur. Dyzelino brangimui didžiausios įtakos turės valstybės akcizų politika – iki 2028 metų numatoma kasmet akcizą degalams didinti. Be to, nuo 2027 m. degalų kainą papildys naujas kainos augimo veiksnys – ES emisijų prekybos sistema, pagal kurią degalų pardavėjai privalės pirkti taršos leidimus.
ES direktyvoje atsinaujinantiems degalams nustatyta konkreti įmaišymo į benziną ir dyzeliną procentinė dalis, kuri negalės kisti. „Atsižvelgiant į tai, kylant dyzelino kainai atsinaujinančių degalų dalis bendroje kainoje mažės: jei šiemet ji sudaro 1,94 proc., tai 2030 metais – vos 1,09 proc.”, – pabrėžė Atsinaujinančių degalų asociacijos FUTURE FUEL prezidentas.
Didina energetinę nepriklausomybę ir saugo aplinką
V. Kisieliaus teigimu, naudojant atsinaujinančius degalus dyzeline ir benzine, galima pasiekti daug tikslų vienu metu: mažinti naftos produktų naudojimą ir didinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę, mažinti anglies dvideginio emisijas, kurti pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikai.
Skystuosius atsinaujinančius degalus naudoja visos vidaus degimo varikliais varomos transporto priemonės. Į benzino sudėtį įmaišomas bioetanolis (E10 degalų standartas), o į dyzeliną – biodyzelinas (B7 standartas). Šie žalieji degalai Lietuvoje gaminami iš grūdinių kultūrų ir maisto pramonės bei žemės ūkio atliekų.
Vis daugiau kalbama ir apie dujinius atsinaujinančius degalus – biometaną, kuris naudojamas sunkiame ir viešajame transporte. Kai kuriose ES šalyse šie degalai transporto sektoriuje yra gana smarkiai paplitę, pirmieji juo varomi vilkikai bei autobusai jau važinėja ir Lietuvos keliais.
„Atsinaujinantys degalai – efektyviausias ir pigiausias būdas mažinti priklausomybę nuo naftos degalų, ypač dabar, kai elektra varomo transporto plėtra Lietuvoje vis dar stagnuoja. Be to, svarbu įvertinti, kad atsinaujinantys degalai mažina oro taršą, nes išmeta nuo 70 iki 90 proc. mažiau anglies dvideginio emisijų nei naftos degalai“, – teigė Atsinaujinančių degalų asociacijos FUTURE FUEL prezidentas.
„Lietuvos atsinaujinančių degalų pramonė kuria apčiuopiamą vertę Lietuvos ekonomikai: gamintojai žaliavas superka vietoje, kuria darbo vietas ir moka mokesčius. Vien šiemet šalies biometano, bioetanolio ir biodyzelino gamintojai yra suplanavę 180 mln. Eur investicijas į naujus gamybinius pajėgumus“, – pabrėžė V. Kisielius.
