Vaikai gyvenimo įgūdžius lavina stebėdami savo tėvus, o suaugusiųjų elgesys su pinigais turi didelę įtaką jų požiūriui į finansus ateityje. Tėvų pavyzdys padeda vaikams suprasti, kaip svarbu ne tik uždirbti, bet ir atsakingai elgtis su pinigais.
„Citadele“ banko atstovė pažymi, kad veiksmingiausias būdas vaikams suprasti pinigų vertę – informaciją perteikti interaktyviai ir žaismingai, todėl rekomenduoja pasitelkti metodus, kurie efektyviai lavina mažųjų finansinį raštingumą.
Žaidimai – raktas į vaikų finansinio raštingumo ugdymą
Banko „Citadele“ duomenimis, kas trečias lietuvis (28 proc.) suteikia savo vaikams kišenpinigių, dažniausiai kasdienėms išlaidoms, tačiau tik dalis tėvų tai išnaudoja kaip galimybę mokyti vaikus finansinio raštingumo. „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovė Sandra Gimžauskienė pabrėžia, kad pinigų valdymo įgūdžiai formuojasi vaikystėje, todėl svarbu rasti būdus, kaip įtraukiančiai ir suprantamai paaiškinti finansinius principus.
„Dažnai vaikai nenori kalbėti apie pinigus, o apie žaidimus. Todėl finansinio raštingumo ugdymas žaidimų forma suteikia daugybę privalumų. Įtraukdami žaidimus, vaikai gali mokytis pinigų valdymo įgūdžių ir smagiai leisti laiką. Paprastos užduotys ir žaisminga forma suteikia patirties su realiomis finansinėmis situacijomis, mokydamos biudžeto sudarymo, taupymo ir išlaidavimo“, – sako S. Gimžauskienė.
Mokslininkų tyrimai rodo, kad finansiniai žaidimai, kaip „Monopolis“, padeda ikimokyklinio amžiaus vaikams geriau suprasti finansų valdymą. Vienas tokių, atliktas Mičigano universiteto tyrėjų, atskleidė, jog žaidimai, kuriuose vaikai priima realius finansinius sprendimus, ne tik lavina gebėjimą valdyti biudžetą, bet ir formuoja atsakingus finansinius įpročius, padeda išmokti taupyti, sekti išlaidas bei suvokti investavimo pagrindus.
Pasak S. Gimžauskienės, šiuo metu žaidimų, kurie gali padėti ugdyti vaikų finansinį raštingumą, pasirinkimas yra itin platus. Svarbiausia – pasirinkti tokius, kurie būtų įdomūs ir suprantami pagal vaiko amžių ir pomėgius.
„Vaikai gali kurti savo finansinius žaidimus net namuose, naudodami kasdienius daiktus ar išgalvotas situacijas. Tai ne tik skatina kūrybiškumą, bet ir leidžia praktiškai išbandyti pinigų valdymo principus, lavinant jų finansinį raštingumą“, – teigia banko atstovė.
„Atlyginimo“ sistema už tam tikrus darbus
Nors už asmeninių vaiko kasdienių buities darbų, kaip kambario tvarkymas, lovos pasiklojimas, atlikimą rekomenduojama neskatinti pinigais, tėvai gali motyvuoti vaikus už papildomas užduotis, tokias kaip žolės pjovimas ar pagalba įgyvendinant šeimos projektus. Pasak S. Gimžauskienės, tai padeda vaikams suprasti darbo ir atlygio ryšį.
„Šiandien egzistuoja daugybė programėlių, siūlančių įvairius sprendimus, leidžiančius tėvams skatinti vaikų finansinį sąmoningumą ir tinkamus pinigų valdymo įpročius per atlygio sistemą. Pavyzdžiui, kai vaikas atlieka nurodytą darbą, į jo sąskaitą yra pervedamas „atlygis“ – nustatyta nedidelė pinigų suma iš tėvų sąskaitos Tai padeda mokytis, kad pinigai nėra savaime suprantamas dalykas, juos reikia uždirbti“, – sako Sandra Gimžauskienė.
Taupymo ir investavimo iššūkiai
Pasak jos, svarbu mokyti vaikus ne tik išleisti, bet ir taupyti. Vienas iš veiksmingų metodų – „palūkanų“ sistema: jei vaikas neišleidžia pinigų tam tikrą laiką, jis gauna papildomą sumą. Taip pat galima pasiūlyti pasirinkimą: ar gauti mažesnę sumą dabar, ar didesnę vėliau?
Tai primena garsųjį zefyro eksperimentą, kuriame vaikams buvo pasiūlyta pasirinkti tarp vieno zefyro dabar arba dviejų, tačiau praėjus šiek tiek laiko. Eksperimento rezultatai parodė, kad gebėjimas save kontroliuoti, atidėti malonumą, buvo siejamas su didesne vaikų sėkme ateityje. Pasak finansų ekspertės, šis principas gali būti taikomas finansiniame ugdyme – kuo anksčiau vaikas išmoksta taupyti bei planuoti išlaidas, tuo stipresnius finansinius įgūdžius jis gali išsiugdyti.
„Vaikai dažnai nori visko čia ir dabar, tačiau finansinis raštingumas prasideda nuo gebėjimo kantriai laukti. Jei vaikas suvokia, kad atidėtas malonumas gali suteikti didesnę naudą, tai jam padeda ne tik tvarkant pinigus, bet ir kitose gyvenimo srityse. Tėvai gali skatinti taupymą žaismingu būdu – pavyzdžiui, jei vaikas savaitę nesinaudoja pinigais, už tai gauna „palūkanas“. Taip jis praktiškai išmoksta taupymo naudą“, – teigia banko atstovė.
Vaiko įtraukimas į šeimos biudžeto planavimą
Įtraukti vaiką į biudžeto planavimą – puikus būdas ugdyti jo finansinius įgūdžius. Pavyzdžiui, galima kartu suplanuoti savaitės vakarienes ir apsipirkti pagal nustatytą sumą. Tai moko kainų suvokimo, prioritetų nustatymo ir atsakingo pinigų valdymo. Pašnekovės teigimu, tokia praktika padeda vaikams suprasti pinigų vertę.
„Kai vaikas mato, kaip tvarkomas biudžetas, jis greičiau supranta, kad pinigai nėra neišsenkantys. Jei jam suteikiama galimybė priimti sprendimus apsiperkant su ribotais ištekliais, jis išmoksta suderinti norus su galimybėmis ir planuoti savo išlaidas“, – teigia ji.
Anot Sandros Gimžauskienės, tokia patirtis skatina finansinį sąmoningumą, nes vaikai greitai supranta, kad renkantis vienus dalykus gali tekti atsisakyti kitų, o tai ugdo gebėjimą taupyti ir atsakingai leisti pinigus.
„Verslo“ sukūrimas
„Citadele“ banko atstovė rekomenduoja dar vieną būdą, kaip vaikams ugdyti finansinius įgūdžius – pradėti kurti savo mažus verslus, pavyzdžiui, parduoti senus žaislus, piešinius ar net prekiauti limonadu vasarą. Tokios veiklos, anot jos, ne tik suteikia praktinės patirties, bet ir padeda įsisavinti pagrindinius verslo principus, tokius kaip pelno siekimas, išlaidų ir pajamų balansavimas. Be to, tai skatina kūrybiškumą ir verslumo įgūdžių lavinimą nuo mažens.
„Tokių veiklų metu vaikai išmoksta ne tik uždirbti pinigus ar valdyti savo išlaidas, bet ir ugdo atsakingą požiūrį į finansus. Vaikai supranta, kad pinigai neatsiranda lengvai ir kad kiekvienas finansinis sprendimas turi savo pasekmes. Šie įgūdžiai yra naudingi ne tik versle, bet ir kitose gyvenimo srityse, nes atsakomybė bei savarankiškumas yra vertybės, kurios bus svarbios ateityje“, – teigia S. Gimžauskienė.
