71-erių metų amžiaus ilgametis „Channel 12 News“ reporteris Moshe Nussbaum yra gyvas pavyzdys, kaip dirbtinis intelektas ne atėmė, o grąžino galimybę dirbti. Prieš kelerius metus šonine amiotrofine skleroze susirgęs vyras nebegalėjo ne tik aktyviai judėti, bet ir aiškiai kalbėti. Dirbtinio intelekto (DI) sprendimas sugrąžino žurnalistui mylimą darbą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Televizijos žurnalistą M. Nussbaum, daugiau nei 40 metų rengusį reportažus iš karščiausių vietų Izraelyje, sustabdė ne amžius, o liga. 2022 metais vyrui diagnozuota šoninė amiotrofine sklerozė progresuojanti neurodegeneracinė liga, pažeidžianti galvos ir nugaros smegenų nervines ląsteles.
Ilgametis žurnalistas pažadėjo savo gerbėjams, kad nepaisant diagnozės dirbs tiek, kiek fiziškai pajėgs. 2023-ųjų rudenį M. Nussbaum teko pripažinti, kad liga gerokai pažengė – rengiant interviu jam vis sunkiau sekėsi kalbinti pašnekovus, jo kalba lėtėjo. Žurnalistas vis rečiau pasirodydavo eteryje, kol galiausiai atsisakė mylimos veiklos.
2025 metų pradžioje „Channel 12 News“ pranešė, kad M. Nussbaum grįžta į televizijos eterį. Dirbtinio intelekto pagalba išanalizavus tūkstančius žurnalisto reportažų buvo sukurtas virtualus jo balsas, kuris ne tik tikroviškai įgarsina jo parengtus tekstus, bet ir atkartoja intonacijas bei mimikas. Be to, speciali technologija leidžia filmuoti M. Nussbaum ir „pritaikyti“ jo lūpoms virtualaus balso tariamus žodžius, lyg jis pats kalbėtų.
„Man prireikė laiko, kad suprasčiau, jog tai aš kalbu. Imu suvokti, kokią neįtikėtiną reikšmę DI turi visiems negalią turintiems žmonėms, įskaitant ir mane“, – tvirtino M. Nussbaum.
Nors ši inovacija kol kas netaikoma tiesioginėms transliacijoms, ji leidžia žurnalistui rengti reportažus iš anksto. Ekspertai tikisi, kad DI padės efektyviau komunikuoti ne tik liga sergantiesiems, bet ir žmonėms su kalbos negalia.
Vaizdo įgarsinimas vis aktualesnis
Pasak Mindaugo Raubos, „Bitės“ technologijų direktoriaus, bendrovė skatina žmonių su negalia įtrauktį į aktyvų socialinį gyvenimą, įgyvendina jiems reikalingus išmanius sprendimus. Pavyzdžiui, „Bitės“ salonuose buvo pritaikyta aplinka, kad žmonės su negalia galėtų gauti patogų aptarnavimą tiek gyvai, tiek nuotoliu. Taip pat „Bitė“ investuoja į žmonių su negalia profesionalųjį sportą, skatina kasdienes fizinio aktyvumo veiklas, gerina paslaugų prieinamumą. Dar daugiau galimybių siejama su greitai tobulėjančiomis technologijomis, tarp jų ir DI.
„Nereikia toli ieškoti pavyzdžių – balsu valdomos išmaniųjų namų sistemos jau suteikia negalią turintiesiems daugiau savarankiškumo. Pažangios inovacijos ne tik padeda lengviau įveikti kasdienius iššūkius, bet ir skatina aktyviau dalyvauti visuomenėje, jaustis visaverčiais jos nariais. Panašūs pažangūs sprendimai diegiami ir versle“, – sako M. Rauba.
Jo teigimu, itin naudingi vis plačiau naudojami DI asistentai. Vis daugiau reikšmės jie turi ne tik kasdieniame gyvenime, bet ir darbo aplinkoje. Pavyzdžiui, „Bitėje“ naudojama virtuali asistentė „Maja“, kuri padeda įmonės darbuotojams – siunčia priminimus apie svarbius pranešimus, atostogų prašymus, primena pasveikinti kolegą. Šis įrankis padeda darbuotojams labiau įsitraukti į komandinę veiklą ir palengvina kasdienes užduotis.
DI pritaikymas vaizdo turinio įgarsinimui taip pat vis plačiau naudojamas, pavyzdžiui, nuotolinio mokymosi platformose, naujienų portaluose bei socialiniuose tinkluose.
„Jau esame įpratę, kad bet koks vaizdo turinys gali būti įgarsintas DI pagalba. Specialios programos gali papasakoti, kas rodoma ekrane – nuotraukoje ar trumpame vaizdo įraše. Iki šiol toks įgarsinimas skambėjo itin sausai, it kalbėtų robotas be jokių emocijų. Sprendimas, kuris buvo pritaikytas žurnalistui M. Nussbaum, kilsteli kompiuterinio įgarsinimo galimybes į naują lygį. Žmonės su kalbos negalia galės sėkmingai įgarsinti savo mintis“, – pabrėžia „Bitės“ technologijų direktorius.
Atveria galimus pavojus
Nors M. Nussbaum DI pagalba atkurtą savo personažą vadina stebuklu, žurnalistas neslepia, kad šiuolaikinės technologijos kelia rizikų. Toks tikroviškas žmonių atvaizdo atkūrimas jau yra žinomas kaip „DI klastotė“ (angl. deep fake), dažnai pasitelkiama siekiant skleisti dezinformaciją, sukčiauti.
„DI sukurtos klastotės tampa vis sudėtingesnės ir kelia naujų iššūkių informacijos patikimumui. Kovai su jomis pasitelkiamos specialios technologijos – DI įrankiai, skirti atpažinti sumanipuliuotą turinį, skaitmeniniai vandens ženklai. Socialinių tinklų platformos taip pat imasi priemonių, kad pažymėtų ar pašalintų suklastotus vaizdo įrašus“, – sako M. Rauba.
Pasak jo, be technologinių įrankių svarbus ir kritinis mąstymas bei gebėjimas atpažinti klastotes. Vaizdo manipuliacijas gali išduoti tokios subtilios detalės, kaip netiksliai atkurtos veido mimikos, keisti akių mirksėjimo ar lūpų judesiai, deformuoti objektai ar fonas.
