Šalti orai, padidėjęs elektros vartojimas, sumažėjusi vėjo elektrinių gamyba ir bendra vietinė generacija, bet išaugusi šiluminių elektrinių gamyba vasarį Lietuvoje lėmė elektros kainų augimą. Daugiau elektros importuota, bet pigesnio importo iš Skandinavijos šalių į mūsų regioną galimybes riboja pažeista „Estlink 2“ jungtis tarp Estijos ir Suomijos.
Didmeninės elektros kainos vasarį kilo visame regione ir beveik visose ES šalyse. Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina vasario mėnesį buvo 15,8 proc. aukštesnė už Europos Sąjungos šalių kainų vidurkį. Galutinė elektros kaina vartotojams mūsų šalyje buvo 6,2 proc. didesnė nei ES šalių kainų vidurkis.
Europos Sąjungos šalių didmeninės elektros energijos kainų vidurkis 2025 m. vasario mėnesį siekė 131,7 Eur/MWh.
Vidutinė didmeninė elektros kaina vasarį Lietuvoje buvo 152,47 Eur/MWh, Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 151,76 Eur/MWh ir 151,85 Eur/MWh, Lenkijoje – 133,8 Eur/MWh.
Latvijoje ir Estijoje ir Lenkijoje didmeninės kainos vasarį buvo atitinkamai 15,2 proc., 15,3 proc. ir 1,6 proc. didesnės nei ES šalių vidurkis.
Brangiausiai Europos Sąjungoje didmeninė elektra vasarį kainavo Vengrijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje –156–159 Eur/MWh, o pigiausiai – Suomijoje ir Švedijoje, atitinkamai 47 Eur/MWh ir 46 Eur/MWh.
Pigiausiai ir brangiausiai už elektros energiją mokančiose ES šalyse didmeninės kainos skiriasi apie 3,5 karto: Vengrijoje – vidutiniškai 159 Eur/MWh, Švedijoje – 46 Eur/MWh.
Galutiniam vartotojui elektros kaina vasarį Lietuvoje vidutiniškai siekė 27,27 ct/kWh ir buvo 7,1 proc. didesnė už sausio vidutinę kainą (25,46 ct/kWh), taip pat 6,2 proc. didesnė už ES šalių kainų vidurkį, kuris sudarė 25,68 ct/kWh.
Estijoje ir Latvijoje elektros kaina galutiniam vartotojui vasarį buvo atitinkamai 23,2 ct/kWh ir 25,4 ct/kWh, arba atitinkamai 9,7 proc. ir 1,2 proc. mažesnės už ES šalių vidurkį. Estijoje energijos galutinė kaina vartotojams vasarį, palyginti su sausiu, sumažėjo 7,6 proc., o Latvijoje padidėjo 6,7 procento.
Mažiausią galutinę kainą už elektrą Europos Sąjungoje vartotojai vasarį mokėjo Vengrijoje, Maltoje bei Bulgarijoje (9–14,7 ct/kWh), didžiausią galutinę kainą vartotojai mokėjo Vokietijoje, Belgijoje ir Danijoje (38,8–40,8ct/kWh).
Vartotojų mokama galutinė elektros kaina įvairiose ES šalyse, vertinant didžiausią ir mažiausią kainą, vasarį skyrėsi 4,5 karto: galutiniai vartotojai Vokietijoje už elektrą mokėjo 40,8 ct/kWh, Vengrijoje – 9 ct/kWh.
Didmeninės elektros kainos dalis galutinės kainos struktūroje elektros vartotojui ES šalyse vidutiniškai sudaro 12,9 ct/kWh.
Didmeninė elektros energijos kaina Lietuvos vartotojų mokamoje galutinėje kainoje – 13,6 ct/kWh ir yra 5,4 proc. didesnė nei vidutiniškai ES. Estijoje didmeninė kaina galutinėje elektros kainoje yra 12 ct/kWh, o Latvijoje – 12,8 ct/kWh.
Didmeninės elektros energijos kainos dalis galutinėje kainoje ES šalyse vidutiniškai siekia 50,2 proc., o įvairiose šalyse svyruoja – nuo 13,8 proc. Vengrijoje iki 72,7 proc. Kipre arba 73,1 proc. Maltoje.
Vasarį Lietuvoje didmeninės elektros energijos kainos dalis sudarė 49,9 proc. galutinėje elektros kainoje vartotojams ir tai atitinka ES šalių vidurkį. Estijoje ir Latvijoje didmeninės elektros kainos dalys buvo aukštesnės už ES šalių vidurkį – atitinkamai 51,9 proc. ir 50,6 procento.
Galutinės kainos struktūroje esanti elektros energijos didmeninė kaina priklauso ne tik nuo praėjusio ar einamojo mėnesio vidutinių elektros energijos kainų biržose (didmeninių kainų), bet ir nuo ateities sandorių kainų lygio, taip pat nuo konkrečios valstybės skiriamų kompensacijų ar kitokių tos šalies vykdomosios valdžios sprendimų.
