SEB bankinę veiklą ir toliau tęs kaip įprastai visose trijose Baltijos šalyse: Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje. Dabar pranešama ir apie planuojamus IT sistemų profilaktikos darbus, kurie tęsis iki kovo 15 dienos. Šiame tekste pateikiame visą svarbiausią informaciją.
Banko pranešime teigiama, jog siekdami užtikrinti sklandų banko sistemų veikimą, naktį iš kovo 14 į 15 dieną bus atliekami planiniai informacinių sistemų darbai. SEB informuoja, kad nuo 04:20 iki 04:30 val., iki 10 minučių, jūs negalėsite atlikti tam tikrų veiksmų.
Teigiama, kad SEB banko klientai negalės:
- negalėsite atsiskaityti SEB banko mokėjimo kortelėmis tiek internetu, tiek fizinėse parduotuvėse
- negalėsite naudotis SEB bankomatais
- jei naudositės kitų bankų mokėjimo kortelėmis, negalėsite atsiskaityti vietose, kurios naudoja SEB mokėjimo kortelių skaitytuvus ir e. prekybos mokėjimo sprendimą
Vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai, jog banko atstovai rekomenduoja iš anksto pasirūpinti grynaisiais pinigais. Žinoma, jeigu toks poreikis yra.
Tiesa, tai ne vieninteliai sutrikimai. SEB atstovai taip pat informuoja, kad nuo 04:00 iki 08:00 val.:
- laikinai neveiks SEB interneto bankas ir mobilioji programėlė
- negalėsite atsiskaityti e. parduotuvėse, kai atsiskaitant už prekes ar paslaugas savo tapatybę reikia patvirtinti SEB interneto banke
- negalėsite gauti momentinių mokėjimų – jie bus atmesti
SEB bankas atsiprašo už galimus nepatogumus. Pažymėtina ir tai, jog IT profilaktikos darbai yra atliekami periodiškai – tai padeda užtikrinti sklandų paslaugų teikimą, jų saugumą ir kokybę, o juos bankas planuoja ir atlieka tuo metu, kai klientų, besinaudojančių banko paslaugomis, srautas yra mažiausias.
Grynųjų pinigų poreikis – nuolat mažėja
Pastaruoju metu itin sparčiai vykstanti technologijų revoliucija lėmė tai, jog šiandien bene visur galima atsiskaityti bankine kortele ar kitais elektroniniais mokėjimo būdais: išmaniaisiais telefonais, laikrodžiais ar bekontakčiais žiedais.
Pastebima, jog tokią galimybę, stengdamiesi atliepti besikeičiančius vartotojų poreikius, vis dažniau siūlo ir smulkiojo verslo atstovai – grožio salonai, autoservisai, turgaviečių prekybininkai.
Nors didžioji dauguma Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų, atsiskaitydami už kasdienes paslaugas, renkasi skaitmeninius produktus, „Norstat“ Baltijos šalių gyventojų tyrimas rodo, jog grynuosius pinigus kasdienėms išlaidoms padengti vis dar naudoja 31 proc. lietuvių, 32 proc. latvių ir 18 proc. estų.
Tiesa, tyrimas taip pat atskleidė, kad lietuviai grynaisiais pinigais atsiskaitinėja daugiau nei estai ar latviai – 8 proc. apklaustųjų Lietuvoje nurodė niekada nenaudojantys banko kortelių ir visada atsiskaitantys tik grynaisiais, Latvijoje tokį atsiskaitymo būdą renkasi 5 proc., o Estijoje – tik 3 proc. gyventojų.
64 proc. Lietuvos gyventojų grynuosius pinigus naudoja atsiskaityti už prekes turguje, o 54 proc. apklaustųjų – lankydamiesi konkrečiose vietose, kuriose nepriimamos banko kortelės. Panašūs rezultatai ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje grynuosius pinigus atsiskaitydami už prekes turguje naudoja 61 proc., o Estijoje – 49 proc. gyventojų, lankydamiesi konkrečiose vietose, kuriose nepriimamos banko kortelės, grynaisiais moka 45 proc. latvių ir 60 proc. estų.
