Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), siekdama įvertinti elektroninių ryšių paslaugų kokybę, 2024 m. atliko 218 tūkst. mobiliosios interneto prieigos rodiklių matavimų. Judriojo ryšio parametrai buvo matuojami važiuojant – automobilyje ir keleivinio traukinio vagone.
Apibendrinti rezultatai rodo, kad vidutinė Lietuvos duomenų gavimo sparta Telios tinkle siekė 250,9 Mb/s, Tele2 tinkle – 176 Mb/s, Bitės tinkle – 147,2 Mb/s. Lyginant su praėjusiais metais, fiksuojamas beveik 35 proc. duomenų gavimo spartos augimas.
Pagrindinis duomenų gavimo spartos augimo veiksnys buvo 5G technologijos diegimas operatorių tinkluose: vidutinė 5G technologijos duomenų gavimo sparta Telios tinkle siekė 385,6 Mb/s, Tele2 tinkle – 357,3 Mb/s, o Bitės tinkle – 298,7 Mb /s. Šios technologijos įtaka duomenų gavimo spartai ypač juntama miestuose – pagal matavimus, atliktus 5 didžiųjų Lietuvos miestų teritorijose, vidutinės gavimo spartos siekė nuo 211,7 iki 436,5 Mb/s, priklausomai nuo operatoriaus.
„5G technologija gali užtikrinti gerokai didesnę interneto duomenų perdavimo spartą didesniam vartotojų skaičiui, todėl vidutinė mobiliojo interneto sparta tiesiogiai priklauso nuo to, kaip ryšio operatoriai plėtoja 5G ryšio tinklą,“ – tyrimo rezultatus komentuoja Jūratė Šovienė, RRT Tarybos pirmininkė.
Pagal operatorių pateiktus duomenis, 2024 m. lapkričio mėn. užregistruotų 5G bazinių stočių skaičius Telios tinkle buvo 1577, Bitės– 696, Tele2 tinkle – 396 5G bazinės stotys.
Vis dėlto duomenys rodo, kad atokiau nuo didžiųjų miestų nutolusiose teritorijose 5G tinklas išplėtotas kur kas menkiau, o greitaveikos skirtumai yra itin ryškūs: pavyzdžiui, Panevėžio mieste vidutinė greitaveika siekia 347 Mb/s, tuo tarpu apskrityje – tik 170,4 Mb/s; Vilniaus mieste – 297,3, o apskrityje – tik 194,4 Mb/s.
Vidutinė duomenų gavimo sparta, apskaičiuota pagal matavimus geležinkeliuose, 2024 m. siekė nuo 91,3 iki 136,4 Mb/s, priklausomai nuo operatoriaus. Nors ji yra padidėjusi lyginant su 2023 m. rodikliais, tačiau pastebėta ir atkarpų, kuriose ryšio sąlygos ženkliai suprastėja arba mobilios interneto prieigos paslaugos teikimas iš viso nutrūksta.
„Siekiant iki 2030 m. įgyvendinti Lietuvos plačiajuosčio ryšio plėtros ir 1Gb/s ryšio visiems tikslus, būtina spartinti 5G tinklo plėtrą. RRT skatina mobiliojo ryšio operatorius didinti investicijas į ryšio infrastruktūrą ir plėsti tinklo aprėptis ne tik didžiuosiuose miestuose, bet visur, kur yra poreikis naudotis sparčiu ir patikimu interneto ryšiu.
Taip pat svarbu, kad valstybės institucijos ir savivaldybės mažintų biurokratines kliūtis, kurios apsunkina naujų projektų įgyvendinimą – leidimų išdavimo procesai dažnai trunka kelerius metus, ribodami galimybes plėtoti bazines stotis ar šviesolaidžio tinklus. Siekiant efektyvesnio infrastruktūros vystymo, būtina ryšių tinklų plėtrą derinti su transporto, energetikos ir miestų planavimo strategijomis,“ – primena J. Šovienė.
