Nors dar prieš kurį laiką Lietuva buvo laikoma viena palankiausių valstybių „fintech“ veiklai vystyti, griežtėjantys reikalavimai, ypač kriptoturto bendrovėms, verčia ieškoti kitų verslo nišų. Viena tokių – vis labiau populiarėjančios žaliosios technologijos, teigiama pranešime žiniasklaidai.
„Žalioji ekonomika suteikia plačias galimybes ekonomikos augimui, darbo vietų kūrimui ir aplinkos išsaugojimui. Lietuvoje tokie sektoriai kaip atsinaujinančioji energetika, tvarus žemės ūkis ir ekologiška gamyba yra pasirengę plėstis. Šalies vyriausybės įsipareigojimas įgyvendinti žaliąsias iniciatyvas pabrėžia žaliųjų technologijų potencialą skatinti ekonomikos transformaciją“, – sako miškininkystės technologijų bendrovės „Arbonics“ vadovas Kristjanas Lepikas.
„Greentech“, arba žaliosios technologijos, reiškia inovacijas, kuriomis siekiama skatinti aplinkos tvarumą ir spręsti klimato kaitos problemas. Jos svarbios tuo, kad mažina neigiamą poveikį aplinkai ir skatina tvarią ateitį.
Lietuvoje žaliųjų technologijų diegimas yra labai svarbus siekiant atitikti Europos Sąjungos (ES) aplinkosaugos direktyvų keliamus reikalavimus ir padidinti visuotinį energijos vartojimo efektyvumą.
Miško įveisimas – žaliųjų technologijų dalis
Žaliosios technologijos apima daugybę inovacijų, kuriomis siekiama skatinti tvarumą, mažinti taršą ir tausoti gamtos išteklius. Viena iš tokių iniciatyvų gali būti miško įveisimas.
„Miško įveisimas – medžių sodinimo procesas vietovėse, kurios anksčiau nebuvo apaugusios mišku, – atitinka žaliųjų technologijų sritį, nes didina anglies dioksido sekvestraciją, atkuria ekosistemas ir skatina biologinę įvairovę. Išmaniųjų technologijų įtraukimas į miškų valdymą, pavyzdžiui, per Lietuvoje įgyvendinamą iniciatyvą „Forest 4.0“, yra pavyzdys, kaip išmaniąsias technologijas pasitelkti miško įveisimui. Tai padeda pasiekti veiksmingesnių ir tvaresnių rezultatų“, – paaiškina K. Lepikas.
Miško įveisimas – naujų miškų sodinimo procesas – yra esminis žaliųjų technologijų komponentas. Naujai pasodinti miškai dar labiau sulaiko anglies dioksidą, didina biologinę įvairovę ir kovoja su dirvožemio erozija. Lietuvoje miškų įveisimo iniciatyvos padeda siekti ES klimato tikslų ir palaiko šalies ekologinę pusiausvyrą.
Lietuvos mokslininkai, bendradarbiaudami su Švedijos ekspertais, sukūrė „Forest 4.0“ – išmanųjį miško duomenų apdorojimo modelį, integruojantį blokų grandinių, daiktų interneto (IoT) ir dirbtinio intelekto (DI) technologijas. Sistema leidžia realiuoju laiku stebėti miškų būklę, vykdyti tvarią išteklių apskaitą ir sukurti skaidresnį miškų valdymo modelį.
Laukia iššūkiai, prireiks ir didelių investicijų
Miškų įveisimo projektai atrodo viliojančiai, tačiau laikantis žaliųjų technologijų krypties, gali kilti tam tikrų iššūkių. Tarp tokių – tinkamos žemės, tiek pagal paskirtį, tiek ir pagal savybes, užtikrinimas, rūšių įvairovės buvimas ir pakankamas finansavimas. Neabejojama, kad tam prireiks strateginio mąstymo.
Naujausiais duomenimis, Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemė sudaro beveik 3 mln. hektarų, iš kurių 750 tūkst. hektarų yra ne žemės ūkio paskirties žemė, tinkama būtent miškų įveisimui. Kiekvieno hektaro vidutinė vertė viršija 4,1 tūkst. eurų, o bendra vertė siekia daugiau nei 3 mlrd. eurų.
„Investuotojai taip pat turėtų atsižvelgti į tai, kad miškų sodinimui ir priežiūrai reikalingas didelis pradinis kapitalas, o grąža galima tik ilguoju laikotarpiu. Žinoma, jos sulauksime greičiau, nei medžius sodinant tik medienai. Be to, diegiant pažangias miškotvarkos technologijas, reikia investuoti į infrastruktūrą ir mokymus. Galiausiai, reikia užtikrinti, kad miško įveisimo pastangos būtų suderinamos ekologiškai ir neigiamai nepaveiktų esamų ekosistemų“, – sako „Arbonics“ vadovas K. Lepikas.
Norint plėtoti žaliųjų technologijų ir jomis paremtas miškų įveisimo iniciatyvas, būtinos didelės investicijos. Pavyzdžiui, Lietuva su Europos investicijų banku (EIB) sudarė 300 mln. eurų vertės finansavimo sutartį, pagal kurią siekiama paremti į ekologiją ir skaitmeninę plėtrą sutelktas investicijas. Taip pabrėžiama, kokio dydžio lėšų reikia norint pasiekti reikšmingos pažangos.
Ši paskola yra pirmoji iš maždaug 1 mlrd. eurų apimties EIB įsipareigojimų remti investicijas, skirtas visiems Lietuvos regionams vystyti, dalis. Be to, ja bus remiamas tikslinis perėjimas prie trijų sričių, kuriose anglies dioksido emisijos – didžiausios ir kurios gali būti labiausiai paveiktos perėjimo prie klimatui neutralios ekonomikos.
Sutarta struktūrinės programos paskola yra specialus sprendimas, skirtas bendrai finansuoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų remiamus projektus. Iš viso planuojama investuoti 7,7 mlrd. eurų, iš kurių apie 6 mlrd. eurų bus finansuojami ES struktūrinių fondų lėšomis, o likusi dalis – per nacionalines bendrojo finansavimo programas, į kurias taip pat įeina EIB paskola.
