Augantis elektromobilių skaičius ne tik keičia transporto raidą Lietuvoje ir visame pasaulyje, bet ir atveria naujus poreikius ir galimybes – tiek infrastruktūrai, tiek efektyvioms įkrovimo technologijoms. Nors šiuo metu Lietuvoje dominuoja tradicinės įkrovimo stotelės, kitose šalyse diegiami ir naudojami inovatyvūs elektrinio transporto priemonių įkrovimo sprendimai.
„Elektrum Lietuva“ elektromobilių produktų vystymo vadovė Laura Doraitės-Gudavičienė apžvelgia, kokie elektromobilių įkrovimo būdai populiarėja pasaulyje ir kokią naudą bei iššūkius jie atneša.
Elektrifikuotų kelių sistemos
Vienas iš įdomiausių sprendimų – elektrifikuoti keliai, kurie leidžia elektromobilių baterijas įkrauti jiems važiuojant. Šios naujovės pradininkė – Švedija, kuri ketina atidaryti tokio tipo nuolatinį greitkelį pasaulyje. Šalyje iki 2045 m. planuojama nutiesti dar 3000 km elektrinių kelių, projektas rengiamas bendradarbiaujant su Vokietija ir Prancūzija bei valdžios institucijomis ir vykdant mokslinius tyrimus elektrifikuotų kelių srityje.
Anot L. Doraitės-Gudavičienės, toks įkrovimas leidžia nuvažiuoti didesnius atstumus su viena įkrova ir sutrumpinti įkrovimo laiką, tačiau sprendimas turi ir svarių trūkumų.
„Elektrifikuotų kelių įdiegimas reikalauja itin didelių finansinių investicijų, tad toks sprendimas ekonomiškai efektyvus yra tik plačiai naudojamuose keliuose. Be to, pati technologija yra sudėtinga, priežiūra brangi, tokių kelių infrastruktūra susiduria su iššūkiais derinant ją su kitomis transporto sistemomis ”, – pasakoja ekspertė.
Požeminiai įkrovimo sprendimai
Kitas įdomus sprendimas, formuojantis inovacijų kryptį, yra požeminės įkrovimo sistemos. Ši technologija yra orientuota į urbanistinius regionus ar logistikos centrus, kuriuose nemenku iššūkiu tampa vietos trūkumas.
Prancūzijoje veikianti energetikos įmonė „Proviridis“, bendradarbiaudama su Suomijos įkrovimo sprendimų gamintoju „Kempower“, šiais metais pristatė inovatyvią požeminę sunkvežimių įkrovimo sistemą. Naujoji technologija padeda išsaugoti iki 20 proc. erdvės logistikos centruose ir sunkvežimių įkrovimo vietose.
Diegiama naujovė ne tik taupo erdvę, bet ir leidžia dinamiškai paskirstyti energiją iki 8 įkrovimo prieigų, todėl puikiai tinka įvairioms infrastruktūros išdėstymo schemoms. Ši įkrovimo sistemai energija tiekiama iš šalimais esančios 600 kW galios spintos.
L. Doraitės-Gudavičienės teigimu, požeminės elektromobilių įkrovimo sistemos, nors ir itin naudingos erdvės taupymo ir estetikos požiūriu, gali kelti tam tikrų saugumo iššūkių.
„Po žeme esanti įkrovimo infrastruktūra neišvengiamai yra susijusi su didesne gaisro rizika. Be to, didesnis drėgmės kiekis požeminėse patalpose gali neigiamai paveikti elektronikos komponentų patvarumą bei ilgaamžiškumą“, – pabrėžia ekspertė.
Indukcinis įkrovimas
Dar vienas inovatyvus elektromobilių įkrovimo būdas – belaidis įkrovimas, kuri leidžia elektromobilius įkrauti tiesiog pastatant juos virš specialios indukcinės plokštės, per kurią energija į bateriją perduodama elektromagnetinių bangų pagalba. Vokietijoje, Braunšveigo mieste jau naudojama ši technologija. Autobusų depe veikiantis sprendimas leidžia įkrauti autobusus belaidžiu būdu 200 kW galia vairuotojų poilsio pertraukų metu..
„Pagrindiniai belaidžio įkrovimo privalumai – patogumas ir galimybė technologiją integruoti į kasdienes erdves – nuo kelių, stovėjimo aikštelių iki gyvenamųjų namų kiemų. Be to, keli trumpi įkrovimo ciklai dienos metu prailgina baterijos veikimo laiką ir padidina nuvažiuojamą atstumą. Tiesa, ši technologija vis dar nėra standartizuota, nes skirtingoms elektrinėmis transporto priemonėms reikalingos skirtingos dydžio plokštės ir indukcinių ričių išdėstymas, tam kad energijos perdavimas būtų maksimaliai efektyvus“, – teigia L. Doraitė-Gudavičienė.
Kol technologinės inovacijos, kaip elektrifikuoti keliai ar belaidžiai įkrovimai vis dar bandymų fazėje ir nėra pritaikyti masiniams projektams, didžiausias dėmesys skiriamas tradicinės įkrovimo infrastruktūros plėtrai.
Kaip pastebi L. Doraitė-Gudavičienė, Lietuva artimiausiu metu daugiausia dėmesio skirs greitojo įkrovimo tinklo plėtrai: „Šiandien šalyje prioritetą teikiame sprendimams, kuriuos galima greitai ir efektyviai įgyvendinti jau dabar.“
Įkrovimo sprendimai viešajame transporte
Viešasis transportas puikiai iliustruoja įkrovimo technologijų pritaikymą praktikoje. „Kautros” generalinis direktorius Linas Skardžiukas sako, jog Lietuvoje toliau vystoma elektrinių autobusų įkrovimo infrastruktūra.
„Šiuo metu eksploatuojami elektriniai autobusai įkraunami naudojant daugiau nei 30 įkrovimo stotelių. Tai apima tiek lėtojo, tiek greitojo įkrovimo stoteles, kurios leidžia lanksčiai planuoti transporto darbą ir užtikrinti nenutrūkstamą viešojo transporto paslaugų teikimą. Ateityje siekiame plėsti įkrovimo infrastruktūrą ir pritaikyti kitų Europos šalių gerąsias praktikas, kad galėtume dar efektyviau prisitaikyti prie keleivių srautų ir darbo grafikų”, – teigia jis.
Pašnekovui antrina ir JUDU Judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius. Pasak jo, 2030 metais daugiau nei pusė sostinės viešojo transporto bus varoma elektra arba alternatyviu kuru. O šiuo metu elektriniai ir hibridiniai autobusai jau sudaro apie 20 proc. viso Vilniaus miesto viešojo transporto parko.
Įdomu, jog Lietuvoje jau yra ir tokių miestų, kuriuose viešasis transportas pilnai elektrifikuotas. Druskininkų savivaldybės administracijos Turto ir žemės valdymo skyriaus vedėjas Algirdas Kazanavičius teigia, jog Druskininkų kurortas – pirmasis miestas Lietuvoje, kuriame visas viešasis transportas yra varomas elektra.
„Kurorto gatvėmis ir priemiestyje kursuoja 17 elektrinių autobusų, kurie užtikrina tylą ir švarą, prisideda prie klimato kaitos mažinimo ir skatina tvaresnius tiek vietos gyventojų, tiek turistų keliavimo įpročius“, – pasakoja jis.
Druskininkų pavyzdžiu seka ir kiti, žalios ateities link žengiantys Lietuvos miestai. Anot Tauragės savivaldybės Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus specialisto Sauliaus Gerdausko, Tauragės autobusų parkas šiuo metu eksploatuoja 16 elektrinių autobusų, jame įrengta tiek pat įkrovimo stotelių.
