Prasidėjus naujiesiems metams – daugelis nusistato įvairius tikslus, kuriuos bandys įgyvendinti iki pat metų pabaigos. Nemaža dalis siekia pagerinti ir savo finansinę atsakomybę, nes pažiūrėjus banko sąskaitų likučius – vaizdelis nėra pats geriausias.
Galbūt praėjusiais metais šiek tiek per daug išleidote pirkdami internetu. Galbūt praleidote kelis kredito kortelės mokėjimus. Tai daro didžiulę įtaką jūsų finansiniam stabilumui. Jei norite geriau kontroliuoti savo išlaidas – šis tekstas kaip tik jums.
Pateikiame keletą paprastų patarimų, kurie gali padaryti didžiulę įtaką jūsų finansiniam stabilumui. Galbūt šie patarimai padės sutaupyti papildomus 10 ar 20 eurų per mėnesį, kas metų pabaigoje gali leisti turėti papildomų finansų atostogoms ar pan.
Venkite šaltinių, kurie skatina išlaidauti
Pasaulyje, kuriame pilna įvairiausių reklamų ir išpardavimų, skatinančių jus pirkti – pažaboti pagundą kažką įsigyti nėra pats lengviausias dalykas. Norint pažaboti impulsyvų išlaidavimą, reikia riboti apsipirkimo pasiūlymų poveikį ir kontroliuoti savo socialinius tinklus.
To išvengti galima atlikus keletą nesudėtingų veiksmų:
- Nebesekite „Facebook“ ar „Instagram“ paskyrų, kuriose gausu reklaminių pranešimų. Dažniausiai tai būna susiję su įvairiais nuomonės formuotojais, stilistais ar drabužių prekės ženklais;
- Atšaukite naujienlaiškių prenumeratas į savo el. pašto dėžutę, kur reklamuojami įvairūs prekių ženklai. Kasdien ar kas savaitę gaunami atnaujinimai apie išpardavimus ir kainų sumažinimus nėra naudingi.
- Nustokite lankytis internetinėse svetainėse, kuriose dažnai apsiperkate, nors tam nėra jokio pagrindo ar poreikio.
Neišlaidaukite perkant brangesnius daiktus
Kai žmonės gauna didesnį atlyginimą arba gauna naują darbą ir pradeda uždirbti daugiau pinigų – jų išlaidos dažnai padidėja. Toks išlaidavimo elgesys, vadinamas „gyvenimo būdo šliaužimu“ arba „gyvenimo būdo infliacija“, gali tapti sniego gniūžte.
Jei uždirbate daugiau pinigų, jūsų taupymo norma taip pat turėtų padidėti. Atsižvelgdami į tai, kiek uždirbate, nustatykite, kiek taupote. Jei turite galimybę, paprašykite darbdavio, kad jis atliktų tiesioginį pervedimą į jūsų didelio pajamingumo taupomąją sąskaitą, kad sutaupyti pinigai būtų automatiškai atidedami į šalį.
Nereikia atimti iš savęs visko, ko norite. Tiesiog žinokite, kiek išleidžiate ir ar šie įpročiai jums tinka.
Nustokite mokėti už prenumeratas, kurių jums nereikia
Pirmiausia patikrinkite savo banko sąskaitų išrašus ir tokių paslaugų kaip „Google“ ir „Apple“ prenumeratos skirtuką. Sudarykite sąrašą, už ką mokate ir kada kiekviena iš jų baigiasi arba atsinaujina, o tada išsiaiškinkite, kuo naudojatės.
Jei paslauga visai nesinaudojate ir nesiruošiate naudotis, tai paprasta – atsikratykite jos. Šiais laikais mes mokame už krūvas įvairiausių prenumeratų, o dalis jų – tikrai nėra reikalingos, o galbūt net pamiršote, jog turite vieną ar kitą.
Pasitikrinkite savo kreditinių kortelių balansą
Jei nuolat praleidžiate kredito kortelių įmokas, sukurkite planą, kaip sumažinti skolą. Tai padaryti gali padėti nemokamos internetinės skaičiuoklės. Tarkime, turite 500 eurų likutį. Jei kas mėnesį mokėsite po 50 eurų – skolą grąžinsite per 10 mėnesių.
Įsitikinkite, kad šie mokėjimai įtraukti į jūsų mėnesio biudžetą. Peržiūrėkite savo santaupas, turtą ir pajamas, taip pat savo skolas, fiksuotas išlaidas, pavyzdžiui, nuomos mokestį, ir kintančias mėnesio išlaidas, o tada nuspręskite, kaip ir kada galėsite apmokėti kredito kortelės sąskaitą.
