Olimpinės bronzos laimėtoja irkluotoja Viktorija Senkutė pasakoja, kaip duomenų analitikos mokslai padėjo jai išlaikyti dėmesį ir pusiausvyrą siekiant olimpinių svajonių.
Lietuvos irkluotojai Viktorijai Senkutei kirtus finišo liniją ir iškovojus bronzos medalį Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, pasaulis regėjo karjeros viršūnę pasiekusią sportininkę.
Tačiau niekas nematė daug ištvermės bei savęs paieškų pareikalavusios kelionės, kuri vyko už irklavimo valties ribų ir atvedė V. Senkutę į naują veiklą – duomenų analitiką, atrastą mokantis „Turing College“.
Patirtys už sporto ribų
Dar nuo mažens V. Senkutė suprato, kaip svarbu palaikyti pusiausvyrą tarp sportinės karjeros ir protinės veiklos. Grįžusi iš studijų JAV, ji irklavimą derino su pilno etato darbu lietuviškame startuolyje. Tačiau įmonei mažinant darbuotojų skaičių, V. Senkutė taip pat atsidūrė tarp atleistųjų.
„Ši patirtis manyje paliko tuštumą,“ – prisimena V. Senkutė. „Supratau, kad vien treniruotės manęs nebetenkina. Trūko iššūkių, kurie lavintų ir protą.“ Šis suvokimas nuvedė sportininkę į „Turing College“ duomenų analitikos programą, kurią jai rekomendavo buvęs vadovas.
Kodėl „Turing College“?
„Turing College“ V. Senkutei nebuvo tik patogus pasirinkimas – tai buvo vienintelis tinkamas variantas. Tradicinės studijų programos neatitiko intensyvaus irklavimo grafiko, o „Turing College“ siūloma savarankiško mokymosi sistema ir individualios mentorystės formatas leido studijuoti nepakenkiant sportiniams tikslams.
Be praktinių privalumų „Turing College“ tapo ir emocine atrama vienu sudėtingiausių sportininkės gyvenimo laikotarpių – mokslai padėdavo psichologiškai pailsėti nuo intensyvių treniruočių.
Irklavimo ir analitikos dermė
V. Senkutės įprasta diena ruošiantis olimpiadai prasidėdavo nuo treniruotės studijomis, po to laukdavo mokslų sesija, po studijų laukdavo antroji treniruotė, o vakare – dar viena mokslų sesija. Buvo dienų, kai spaudimas atrodė nepakeliamas, o griežta dienotvarkė reikalavo didžiulės valios.
„Būdavo momentų, kai galvojau: „Aš nieko nesuprantu, man čia viskas – tamsus miškas,“ – pirmąsias programavimo kalbos „SQL“ pamokas prisimena V. Senkutė. Tačiau mentorių ir kitų studentų palaikymas padėjo suprasti, jog klaidos yra natūrali proceso dalis, bei suteikė pasitikėjimo judėti pirmyn.
Viena įsimintiniausių akimirkų buvo, kai V. Senkutė svarbią užduotį užbaigė jau būdama Paryžiuje ir laukdama žaidynių pradžios.
„Norint pasiekti geriausių rezultatų protą reikia treniruoti taip pat, kaip ir kūną,“ – sako ji. „Mokslai „Turing College“ labai prisidėjo prie pasiruošimo varžyboms, suteikdami galimybę nukreipti dėmesį nuo visų treniruočių. Tai man padėjo išlaikyti discipliną ir pusiausvyrą.“
Emocinė pergalių kaina
Olimpinis medalis yra kiekvieno sportininko karjeros viršūnė, tačiau emocinis poveikis gali būti netikėtas. Laimėjusi bronzos medalį V. Senkutė pasijuto išsekusi.
„Buvo metas, kai labai save spaudžiau, ir tai turėjo savo kainą,“ – prisipažįsta ji. „Po žaidynių buvau pavargusi ir galvojau mesti studijas. Tačiau „Turing College“ lankstumas leido padaryti pertrauką ir grįžti, kai būsiu pasiruošusi.“
Ši pertrauka buvo itin svarbi. V. Senkutė prie studijų sugrįžo su nauja energija ir dabar didžiuojasi savo pasiekimais. „Dabar net galiu su savo sužadėtinio pusbroliu diskutuoti apie programavimo kalbas,“ – šypsosi ji.
Daugiau nei tik sportininkė
V. Senkutės istorija primena, kad karjera neturėtų apibrėžti žmogaus tapatybės. „Svarbu nepamiršti, kad esi daugiau nei tai, ką darai,“ – sako ji. „Esi kažkieno mergina, draugė, dukra. Galima turėti pomėgių ir mokytis kažko, kas nėra susiję su pagrindine karjera. Sportas nėra vienintelis dalykas, kuris mane apibrėžia.“
Paklausta, ką patartų kitiems, V. Senkutė dalijasi: „Sporte raumenys auga besiilsint. Tas pats galioja ir mokslams – mūsų smegenims reikia laiko apdoroti tai, ką išmokome. Nepasiduokite, leiskite sau pailsėti ir judėkite į priekį žingsnis po žingsnio (arba yris po yrio).“
„Turing College“ komentaras
„Turing College“ švietimo vadovas Giedrius Žebrauskas komentuoja V. Senkutės patirtį: „Pasaulis keičiasi, ir ilgai veikusios tradicinės švietimo sistemos jau nebepakanka. Mes nenorime riboti savo studentų galimybių. Atvirkščiai, suteikiame jiems galimybę planuoti mokymosi laiką pagal jų galimybes ir palaikome juos siekiant ypatingų tikslų.“
V. Senkutei ši parama buvo lemiama tiek vandenyje, tiek už jo ribų. Jos istorija įrodo, kad nebūtina rinktis tarp savo aistros ir užtikrintos ateities. Tinkamas nusiteikimas ir palaikymas padės pasiekti ir tą, ir tą.
