Ar šią žiemą teko lipdyti sniego senį? Žiema jau įpusėjo, tačiau sniegu teko pasidžiaugti vos keletą dienų – Lietuvoje lijo kur kas dažniau nei snigo. Vargu, ar atsiras nepastebėjusių, kad ši žiema šiltesnė nei įprastai. Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje visi praėję metai buvo šilčiausi per visą orų stebėjimo istoriją.
Visus metus lydėjo įspūdis, kad metų laikai nepaiso įprastos tvarkos – vasariški orai džiugino visą rugsėjį, o sausio pradžioje tebesitęsia rudeniški lietūs. Lietuvos orų stebėjimai patvirtina, kad praėję metai buvo iškirtinai šilti.
Vidutinė metinė oro temperatūra net 2,1 °C viršijo daugiametį Lietuvos vidurkį ir pasiekė 9,5 °C. Rekordai stebino ištisus metus, nes, išskyrus sausį, visi kiti 2024-ųjų metų mėnesiai buvo šiltesni nei norma.
2024-ųjų metų rekordai nėra atsitiktinumas – jie atitinka daugelį metų stebimas klimato kaitos tendencijas. Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius karštų dienų (virš 30 °C) skaičius išaugo daugiau nei tris kartus, o šaltų dienų (žemiau -20 °C) sumažėjo beveik perpus.
Sakoma, kad šiluma kaulų nelaužo, vis tik šis posakis nelabai tinka kalbant apie klimato kaitą. Šiltesni nei įprasta metai išsiskyrė nuožmiu stichijos siautėjimu. Meteorologai Lietuvoje užfiksavo 2 katastrofinius, 18 meteorologinių ir 12 hidrologinių stichinių reiškinių. Nevardinsime visų kaitrų, sausrų, audrų, viesulų ir potvynių, kurie padarė daug žalos žmonių turtui, sveikatai ir infrastruktūrai. Tačiau atkreipsime dėmesį, kad vedant aritmetinį vidurkį, vienam 2024-ųjų metų mėnesiui teko daugiau nei po 2 stichinius reiškinius!
Pasaulyje pasiekta kritinė riba
Klimato pokyčiai pasiekė kritinę ribą visame pasaulyje. Praėję metai buvo patys šilčiausi metai per pastaruosius du amžius. 2024-ųjų metų vidutinė temperatūra net 1,6 °C viršijo normą, buvusią iki industriniu laikotarpiu (1850–1900 m.). Tai reiškia, kad praėjusiais metais pasiekta ir viršyta kritinė 1,5 °C temperatūros augimo riba.
Deja, globalios temperatūros rekordas, taip pat ne atsitiktinis. Pastarąjį dešimtmetį kiekvienais metais buvo fiksuojama vis aukštesnė rekordinė vidutinė temperatūra. Tad visas pastarasis dešimtmetis yra karščiausias nuo tada, kai XIX a. pabaigoje pradėta vis daugiau deginti anglies, naftos ir kito iškastinio kuro, į orą išleidžiant vis daugiau anglies dioksido ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Kaip Lietuvoje, taip ir pasaulyje nauji temperatūros rekordai reiškia ne tik šiltėjančius orus, bet ir kitus nekontroliuojamus pokyčius. Kylant temperatūrai keičiasi vandens lygis ir sutrinka vandens apytakos ratas. Tai patvirtina ir 2024-ųjų metų duomenys, nes šiais, rekordiškai šiltais metais pasaulinio vandenyno lygis pasiekė naujas aukštumas, o atmosferos įsisotinimas vandeniu – rekordinį lygį. Pražūtingas klimato pokyčių poveikis 2024 m. buvo akivaizdus. Stichija neaplenkė nė vieno žemyno – Afrika kentėjo nuo karščio bangų, Pietų Ameriką alino užsitęsusios sausros, Centrinė Europą siaubė liūtys, Šiaurės Amerikoje ir Azijoje praūžė galingos tropinės audros.
Kovoti negalima sustoti
Kur dėti kablelį? Stebint, kokį pagreitį įgauna klimato kaita, gali kilti minčių, kad per vėlu kovoti su stichija. O gal kaip tik priešingai – per vėlu abejoti ir delsti imtis veiksmų? Atėjo metas, kai nevalia atidėlioti!
Keičiantis klimatui net ir laipsnio dalis yra reikšminga, vis tik vidutinei metinei temperatūrai pakilus 1,51 °C vietoj 1,49 °C staiga neištiks apokalipsė. Kita vertus, klimato šilimą sustabdyti ties 1,6, 1,7 ar net 1,8 °C riba yra nepalyginamai geriau, nei toliau deginti naftą ir laukti kol vidutinė temperatūra pakils 3 ar 4 °C.
Pasitinkant globalius iššūkius būtina imtis veiksmų ir neatidėlioti nė vieno pokyčio, kurį galime padaryti jau dabar. Vėliau tikrai nebus geresnio laiko pradėti gyventi tvariau. Žaliosios energijos naudojimas yra vienas iš pokyčių, kuriam nereikia išskirtinių pastangų, o poveikis turi ilgalaikes pasekmes. Kuo daugiau bus naudojama iš atsinaujinančių išteklių pagamintos energijos, tuo mažiau reikės deginti iškastinio kuro ir tuo mažiau bus išskiriama šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
