Gruodžio 20 dieną „Volkswagen Group“ paskelbė apie didelius pokyčius savo veikloje Vokietijoje, įskaitant daugiau kaip 35 tūkst. būsimų darbo vietų ir pajėgumų mažinimą, pagal paskutinį susitarimą tarp didžiausio Europos automobilių gamintojo ir profsąjungų, kad būtų išvengta masinių streikų.
Po 70 valandų trukusių derybų profsąjungų lyderiai susitarimą vis dėlto pavadino kalėdiniu stebuklu, nes nebus nedelsiant uždarytos gamyklos, atleisti darbuotojai ar sumažinti atlyginimai. Susitarimas pasiektas po penkių derybų raundų ir dviejų praėjusio mėnesio streikų VW Vokietijos gamyklose, kuriuose dalyvavo apie 100 tūkst. darbuotojų – tai didžiausias streikas per 87 metų „Volkswagen“ istoriją.
VW sutiko išlaikyti 10 Vokietijos gamyklų ir atkurti susitarimus dėl darbo vietų saugumo iki 2030 metų, spaudos konferencijoje pranešė bendrovės darbo taryba. Mainais už tai darbuotojai sutiko atsisakyti kai kurių premijų, sumažinti nuolatinį darbą gaunančių stažuotojų skaičių ir sumažinti penkių gamyklų pajėgumus.
„Nebus uždaryta nė viena įmonė, niekas nebus atleistas dėl veiklos priežasčių, o mūsų įmonės darbo užmokesčio susitarimas bus užtikrintas ilgam laikui. Šiuo trigubu susitarimu pasiekėme tvirtą sprendimą pačiomis sudėtingiausiomis ekonominėmis sąlygomis“, – sakė darbo tarybos vadovė Daniela Kavallo.
Gruodžio 20 dieną atskiroje spaudos konferencijoje „Volkswagen“ pranešė, kad susitarė su profesinėmis sąjungomis iki 2030 metų socialiai atsakingai panaikinti daugiau kaip 35 tūkst. darbo vietų Vokietijos įmonėse, o tai padėtų pasiekti daugiau kaip 15 mlrd. efektyvumo. Iš viso bus sumažinta apie 700 transporto priemonių.
„Po ilgų ir intensyvių derybų pasiektas susitarimas yra svarbus signalas dėl „Volkswagen“ prekės ženklo gyvybingumo ateityje“, – pranešime teigė „VW Group“ generalinis direktorius Oliveris Blumas. Priemonės toli gražu neprimena drastiško taupymo, kurį VW siūlė iš pradžių. Darbuotojų lyderiai griežtai pasipriešino planams atleisti tūkstančius darbuotojų, sumažinti mėnesinius atlyginimus ir uždaryti tris Vokietijos gamyklas, kad VW prekės ženklas taptų konkurencingesnis.
Vis dėlto susitarimas suteikia O. Blumui galimybę iš naujo pradėti keisti didžiausio Europos automobilių gamintojo padėtį, nes jis susiduria su mažėjančia rinkos dalimi Kinijoje ir lėtėjančia elektrinių transporto priemonių paklausa Europoje ir JAV. Pagal susitarimą vadovybė įtikino darbuotojų vadovus perkelti „Golf“ hečbeko gamybą iš Vokietijos Volfsburgo gamyklos į Meksiką ir sumažinti elektromobilių gamyklos Cvikau pajėgumus perkeliant „ID3“ hečbeko, „ID4“ visureigio ir „Cupra Born“ gamybą į Volfsburgo ir Emdeno gamyklas.
Cvikau gamykloje ir toliau bus gaminamas „Audi Q4 E-tron“ ir bus vykdomas automobilių perdirbimo projektas. Volfsburge bus gaminamas VW elektrinis „Golf“, kurio pagrindą sudarys nauja kartu su „Rivian Automotive“ sukurta platforma. Tikimasi, kad šis modelis bus parengtas 2028 metais.
Automobilių gamyba Drezdene bus nutraukta 2025 metais, nes VW ieško alternatyvių galimybių, tačiau gamykla uždaryta nebus. „Derybose dėl kolektyvinės sutarties pasiektas susitarimas yra svarbus žingsnis siekiant didinti „Volkswagen AG“ konkurencingumą Vokietijoje. Esame nuoširdžiai dėkingi savo darbuotojams už jų norą pasiekti šį susitarimą – tai rodo mūsų bendrą pasiryžimą kartu įveikti šiandienos konkurencinės aplinkos iššūkius“, – sakė koncerno finansų direktorius Arno Antlitzas.
„Volkswagen“ gamyklose Vokietijoje sumažintos darbo sąnaudos, maždaug 730 tūkst. vienetų sumažinti techniniai gamybos pajėgumai ir sutartas darbuotojų skaičiaus mažinimas užtikrina labai reikalingą išlaidų mažinimą. Šios priemonės yra būtinos ilgalaikiam konkurencingumui užtikrinti. Tikrasis darbas prasideda dabar.
Turime dėti daugiau pastangų, kad padidintume Vokietijos gamyklų efektyvumą ir optimizuotume procesus, siekdami užtikrinti sėkmingą perėjimą prie elektromobilių. Krizė VW ištiko didžiausios Europos ekonomikos neapibrėžtumo ir politinių sukrėtimų, taip pat platesnio masto neramumų tarp regiono automobilių gamintojų metu.
Prieš vasario mėnesį vyksiančius pirmalaikius rinkimus svarbiausia rinkimų kampanijos tema tapo tai, kaip ištaisyti vangų Vokietijos ekonomikos augimą, o kancleris Olafas Scholzas, kuris atsilieka nuo apklausų rezultatų, paragino „VW“ išlaikyti visas savo gamyklas. VW darbuotojai griežtai pasisakė prieš gamyklų uždarymą, tačiau „Volkswagen“ davė suprasti, kad jų galėjo prireikti norint sutaupyti apie 4 mlrd. eurų ir reaguoti į struktūriškai silpnesnę paklausą Europoje.
Pagal VW struktūrą vadovybė turi gauti 20 narių stebėtojų tarybos dviejų trečdalių balsų daugumos pritarimą bet kokiam sprendimui statyti ar perkelti gamyklą. Tai reiškia, kad 10 narių, atstovaujančių Vokietijos profesinėms sąjungoms, gali vetuoti bet kokius toli siekiančius planus, turinčius įtakos gamykloms.
Praėjusią savaitę analitikas Patrickas Hummelis apskaičiavo, kad norint pasiekti 6,5 proc. veiklos pelno tikslą, kurį VW užsibrėžė iki 2026 metų, reikia sumažinti darbuotojų skaičių mažiausiai 30 tūkst. Tačiau „IG Metall“ grasinimas streikais pasirodė esąs galingas derybinis koziris.
Analitikas apskaičiavo, kad kiekviena streiko diena Vokietijoje gali kainuoti VW iki 100 mln. eurų pajamų ir apie 20 mln. eurų veiklos pelno, jei būtų prarasta nuo 2 tūkst. iki 3 tūkst. automobilių per dieną. Krizė „Volkswagen“ jau persidavė investuotojams – pagrindinis akcininkas „Porsche“ įspėjo apie galimą iki 20 mlrd. eurų vertės sumažėjimą, susijusį su 31,9 proc. automobilių gamintojo akcijų paketu.
