Šiandien sunku pasakyti, kada ir kur atsirado pirmosios kortos ar juo labiau pokeris, tačiau yra manoma, kad tai iš Rytų atkeliavęs žaidimas, kuris siekia X amžių. Senosiose graviūrose aptinkama siužetų, kai karo vadai planuoja būsimus mūšius dėliodami korteles su karių atvaizdais. Taip pat žinoma, kad iš tokių karo pasitarimų atsirado ir šachmatai.
Pirmosios kortos Europoje atsirado tik XIV amžiuje, žinia iki tol bažnyčia kortas laikė šėtono kūriniu, provokuojančiu nesantaiką, taigi visaip įmanydama kovojo prieš jų paplitimą. Kortas į Europą iš Azijos atvežė Italijos pirkliai, o iš ten jos plito per Prancūziją, Vokietiją į Rusiją. Iki Petro Pirmojo kortuotojams būdavo kapojamos rankos, plėšomos šnervės. Petras I bausmes sušvelnino, liepęs kortų mėgėjus plakti rimbu.
Tiesa, kalbant apie pokerio istoriją, reikia pažymėti, kad ilgą laiką nebuvo lošiama iš pinigų. Buvo lošiama iš kardų, papuošalų, žemės plotų ar netgi moterų. Lošimas iš pinigų prasidėjo tik XIX a. pr. atsiradus lošimo namams JAV.
Šiandien kortų žaidimas, akivaizdu, nebekelia tokių pavojų, kaip anuomet. Metų pradžioje spaudoje net buvo pasirodžiusi žinutė apie kunigą iš Garden City (JAV, Pietų Karolina) Andrew Trapp, pokerio turnyro pusfinalyje išlošusį 100 tūkstančių dolerių, kuriuos paaukojo parapijos bažnyčios fondui. Katalikų bažnyčia nesmerkia lošimo kortomis nei kitų azartinių žaidimų, tačiau, kaip visur pabrėžia — „visur turi būti saikas“.
Pokeris — strateginių įgūdžių žaidimas
Pasisekimą lemianti įtampa, intelektiniai skaičiavimai, o ką kalbėti apie visapusišką pasirengimą ir nusiteikimą… Tai yra pokeris. Žaidimas, kurio garbei yra pastatytas ne vienas komercinio pasisekimo sulaukęs įtempto siužeto kino filmas. Prisiminkime Matt Damon frazę iš J. Dahl režisuoto filmo „Sukti lošėjai“ (Rounders, 1998): „Kaip manote, kodėl tie patys šeši vaikinai kasmet užbaigia pasaulinę pokerio seriją? Manote jie yra laimingiausi vaikinai Las Vegase? Ne, tai yra todėl, kad jie turi įgūdžius“. Pokeris, tai žaidimas, kurio reikia mokytis, kurio neina iki galo išmokti ir niekas negimsta mokėdamas.
Pokerio žaidėjo strategijos visuomet buvo giliai laikoma paslaptis, siekiant, kad oponentas praloštų, o žaidimą stebintys juo žavėtųsi. Tačiau tokia taktika netruko prieiti iki prasilošimų atvejų ir nuostatos, kad pokerio žaidimas yra blogas užsiėmimas.
Šiandien į pokerio žaidimą žvelgiama dvejopai: vieni į jį žiūri vis dar kaip į sėkmės išbandymo ir pasipelnymo atvejį, tačiau kita dalis žaidimo praktikos metu tikisi išsiugdyti strateginius įgūdžius. Pastariesiems mažesnė prasilošimo tikimybė, mat viskas vyksta proto lavinimo ir nuolatinio konsultavimosi principu, o ne emocijomis, kurių priešakyje karštligiškas noras kuo daugiau išlošti.
Lietuviai už pasaulinio pokerio stalo
Yra nesuskaičiuojama galybė pokerio profesionalų, pokerio čempionatai paplitę JAV ir Europoje, o pastaraisiais metais vis dažniau išgirsi apie šio žaidimo organizuojamus vakarus ir Lietuvoje.
2006 metų vasarą praskriejo žinia, jog TV laidų vedėjas Andrius Tapinas dalyvavo Pasaulio pokerio čempionato finale, kuriame rungėsi 8900 dalyvių. Anuomet žurnalistas iškovojo 494 vietą ir laimėjo 26500 dolerių (čempionato laimėtojas Jamie Gold laimėjo 12 milijonų dolerių).
Visai neseniai išgirdome ir apie kitą lietuvį, pokerio profesionalą, kuris Europos pokerio turnyre gegužės pradžioje užėmė trečiąją vietą. Tuokart 22 metų ISM universiteto trečiakursis studentas Dominykas Karmazinas laimėjo daugiau nei 2,4 mln. litų prizą.
Pokeris — sporto šaka
Nors daugelis dar vis kratosi pokerio gretindamas jį su kazino, tačiau jau yra pripažinta, kad pokeris yra sporto šaka, prilyginama prie šachmatų bei bridžo. Pirmasis Lietuvos sportinio pokerio federacijos inauguracinio turnyro etapas vyko šių metų balandžio pabaigoje. Įveikęs 285 oponentus ir finalinėje stalo kovoje praleidęs beveik 7 valandas, pirmuoju Lietuvos pokerio čempionu tapo 23 metų Viktoras Vainutis.
Lietuvoje šis žaidimas bene plačiausiai yra paplitęs internetiniuose kanaluose, galbūt tai vienas paprasčiausių būdų siekti šio žaidimo profesionalumo aukštumų, tačiau tikra žaidimo emocija vis dėl to tvyro tik prisėdus prie apskrito stalo. Žetonų barškėjimas, emocijų tvardymas (neveltui emocijų raiškos neturintis veidas angliškai vadinamas poker face) ir bendra ore tvyranti visa jungianti įtampa… Tai žaidimas, reikalaujantis intelekto ir sportinio pasirengimo.
