Papildomu uždarbiu ir lanksčiu grafiku žavisi daugelis – nuo studentų iki įvairių specialistų. Tokią tendenciją atskleidžia viena iš pirmaujančių Europos ekonomikos įmonių „Copenhagen Economics“ – atliktos globalios reprezentatyvios apklausos duomenimis, net 42 proc. pilną arba pusę etato turintys ir 17 proc. savarankiškai dirbantys asmenys renkasi kurjerio veiklą kaip papildomą galimybę gauti pajamų, neįsipareigodami darbo sutartimis ar darbo valandomis.
Šių metų birželio mėnesį atlikto tyrimo metu apklausta daugiau nei 20 tūkst. „Wolt“ kurjerių-partnerių 23 šalyse – nuo Islandijos ir Baltijos šalių iki Sakartveloir net Japonijos.
Užsiimantys kurjerio veikla vertina lankstumą
Didžioji dalis apklaustųjų vertina tokios veiklos lankstumą – tai leidžia balansuoti su kitomis atsakomybėmis, nepriklausomai nuo amžiaus ar išsilavinimo. Remiantis tyrimo duomenimis, vidutiniškai „Wolt“ kurjerių-partnerių veikla Lietuvoje užsiima 25-34 metų gyventojai, iš kurių 26 proc. nurodo turintys universitetinį ir tiek pat – aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą.
Respondentai renkasi „Wolt“ dėl suteikiamo lankstumo ir galimybės derinti veiklą su kitais poreikiais: 77 proc. respondentų vertina galintys planuoti savo užimtumą pagal individualius poreikius, kartu su įsipareigojimais šeimai, pomėgiais ar kitomis veiklomis. Vidutiniškai kurjeriai nurodo dirbantys apie 7 valandas per savaitę, o 75 proc. – mažiau nei 20 valandų per savaitę.
Lietuvoje šia veikla daugiausia užsiima studentai – net trečdalis apklaustųjų nurodė šiuo metu studijuojantys universitete ar kitoje aukštojoje mokykloje. Beveik tiek pat dirba pilnu arba puse etato, 1 iš septynių dirba savarankiškai.
Mažiau streso, daugiau galimybių
Tyrimo duomenimis, net 64 proc. Lietuvos kurjerių teigia jaučiantys mažesnį finansinį stresą, nes gali bet kuriuo metu imtis kurjerio veiklos ir taip užsidirbti papildomai laisvu nuo kitų atsakomybių laiku. 61 proc. kurjerių teigia, kad papildomas uždarbis padėjo grąžinti skolas arba sutaupyti. Be to, 23 proc. respondentų nurodė, kad uždirbtus pinigus investuoja į savo verslo pradžią arba padengia įmokas už studijas.
„Wolt“ sudaro sąlygas žmonėms patiems užsidirbti papildomai. Kadangi ši veikla daugumai nėra pagrindinė, jie gali daryti ilgesnes ar trumpesnes pertraukas. Iš apklausos ir savo vidinių duomenų matome, kad vidutiniškai kurjeriai-partneriai šia veikla užsiima du metus ar daugiau. Labai mažas procentas nutraukia sutartis vos po kelių mėnesių“, – sako Mantas Lomsargis, „Wolt Baltics“ generalinis direktorius.
Nori išlikti nepriklausomi
Didžioji dauguma „Wolt“ kurjerių-partnerių nori išsaugoti savarankiškumą ir netapti įmonės darbuotojais. Lietuvoje 87 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems priimtinesnis dabartinis modelis, jie nenori griežtesnių darbo santykių. 81 proc. nurodo, kad norėtų apsaugoti teisę laisvai rinktis, kada ir kaip dirbti. Tačiau tik 9 proc. nurodo, kad jaučiasi išgirsti politinių sprendimų priėmėjų.
75 proc. apklaustų kurjerių Lietuvoje yra patenkinti esama padėtimi ir mano, kad šis lankstus darbo modelis yra ne tik patogus, bet ir reikalingas šiuolaikinėje darbo rinkoje.
„Tyrimas atskleidžia, kad kurjeriai-partneriai ypač vertina galimybę dirbti lanksčiai ir siekti savo finansinių tikslų pagal savo sąlygas ir galimybes. Tokios yra ir pasaulinės tendencijos – ne visi nori susisaistyti bei įsipareigoti darbo sutartimis “, – teigia M. Lomsargis.
