Nors visuomenė nuolat informuojama apie įvairias sukčiavimo rūšis, nusikaltėliai, apsimesdami bankų ar kitų patikimų įmonių darbuotojais, vis dar sugeba iš žmonių išvilioti dideles pinigų sumas.
Vartotojai dažnai renkasi internetinę bankininkystę dėl patogumo, įskaitant galimybę pasiekti sąskaitos informaciją ir atlikti operacijas vos keliais bakstelėjimais ar spustelėjimais.
Neseniai paskelbtame tyrime nustatyta, kad 87 proc. amerikiečių bent kartą per mėnesį naudojasi banko programėle. Vis dėlto, didėjant naudojimui, didėja ir kibernetinio saugumo problemų rizika.
Atsakingos institucijos įspėjo vartotojus apie netikras bankų interneto svetaines ir bankų programėles, skirtas vogti pinigus ar asmeninę informaciją. Agentūra rekomenduoja ištirti bankų svetaines ir patikrinti jų teisėtumą, taip pat atsargiai elgtis su programėlėmis, kurios prašo įtartinų leidimų.
Patarimai, kaip išvengti įsilaužimo
Siekiant sužinoti geriausius būdus, kaip vartotojai gali apsaugoti savo bankų ir finansines sąskaitas, buvo apklausti kibernetinio saugumo ekspertai. Jie išskiria pagrindines tris taisykles:
- Įsitikinkite, kad iš tikrųjų esate savo banko interneto svetainėje arba programėlėje. Taip yra todėl, kad įsilaužėliai, kaip žinoma, sukuria apsimestines svetaines. Patikrinkite savo išrašą arba banko kortelės nugarėlę, kad rastumėte reikiamą svetainę, pažymėkite ją ir pasinaudokite ja, kad įsitikintumėte, jog esate oficialioje savo finansų įstaigos svetainėje.
- Atsisiųskite tik patikrintas programas iš patikimų svetainių, pavyzdžiui, „App Store“ ir „Google Play“. Ekspertai pabrėžia, kad sukčiavimai dažnai gali būti vykdomi naudojant šalutines programėles arba tas, kurios atsisiųstos iš neoficialių šaltinių.
- Neatsakykite į banko žinutę, jei nesate tikri, ar ji legitimi. Vietoj to patikrinkite žinutės informaciją susisiekę su banku numeriu, nurodytu kitoje kortelės pusėje, arba per mobiliosios bankininkystės programėlę.
- Visuose bankuose naudokite skirtingus slaptažodžius. Tai taikoma ir jūsų kredito kortelėms bei tarpusavio ryšio programėlėms, skirtoms pinigams siųsti. Jei vienas slaptažodis tampa pažeidžiamas, staiga kibernetinis nusikaltėlis potencialiai gali pasiekti visą jūsų finansinės informacijos spektrą.
- Pasirinkite ilgesnį slaptažodį. 16 raidžių slaptažodis turi eksponentiškai daugiau galimų raidžių kombinacijų nei aštuonių raidžių slaptažodis, todėl programos, kuriomis nusikaltėliai bando atspėti slaptažodžius, to padaryti negali. Daugelis žmonių naudoja slaptažodžių tvarkykles, kad galėtų reguliariai kurti, saugoti ir keisti slaptažodžius.
- Naudokite dviejų arba kelių veiksnių autentifikavimą. Ši saugumo priemonė užtikrina didesnę apsaugą, nes reikalaujama, kad pateiktumėte bent du savo tapatybės patvirtinimo būdus. Yra trys autentifikavimo kategorijos. Viena – kažkas, ką žinote, pvz., slaptažodis. Antra, kažkas, ką turite, pavyzdžiui, jūsų mobilusis telefonas – tai patvirtinama, kai gaunate tekstinį kodą. Ir trečia, kažkas, kas esate – biometriniai duomenys.
- Nustatykite įspėjimus el. paštu, SMS žinute arba banko programėle, kad galėtumėte stebėti sukčiavimo veiklą. Seniau banko klientai dažnai nežinodavo apie sukčiavimą, kol negaudavo mėnesinių banko išrašų, dėl tokio vėlavimo sukčiavimo veikla galėjo tęstis iki keturių savaičių. Naudojant įspėjimus, naudotojas apie tai informuojamas labai greitai ir gali bendradarbiauti su banku, kad problema būtų greitai išspręsta.
- Būtinai nustatykite galimybę sekti pavogtą įrenginį, jį išjungti ir ištrinti nuotoliniu būdu.
- Saugokitės žinučių, kurias gali siųsti sukčiai. Jūs niekada neturėtumėte atsakinėti į nežinomus pranešimus ir įterptas interneto nuorodas. Kiekvienas turėtų suprasti, kad jūsų bankas ar kredito unija nesikreips į jus, prašydami pateikti slaptą informaciją, kurią jie jau turi, pavyzdžiui, jūsų sąskaitos numerį. Jei abejojate, prieš ką nors pateikdami SMS žinute ar internetu, kreipkitės tiesiogiai į savo banką ir paprašykite paaiškinimo.
- Būkite atsargūs dalydamiesi savo asmenine informacija socialiniuose tinkluose. Visi nori papasakoti visiems pasaulyje apie kiekvieną savo gyvenimo smulkmeną. Būkite atidūs ir saugokitės, kad nepersistengtumėte. Kuo daugiau jūsų asmeninių duomenų turi įsilaužėlis, tuo didesnė tikimybė, kad jis galės pasinaudoti šia informacija ir patekti į jūsų paskyrą.
Be to, verta atkreipti dėmesį ir į būdą jus pasiekti – būkite atidūs, jei su jumis susisiekia nepažįstamais telefono numeriais, ypač jei paaiškėja, kad skambinantysis yra iš užsienio.
Bet kokią, net ir mažiausią įtarimą keliančią situaciją vertinkite kritiškai ir nevykdykite sukčių nurodymų. Apie susidūrimą su sukčiais informuokite savo banką ir kreipkitės į policiją portale „ePolicija“, paskambinę 112 ar atvykę į artimiausią policijos komisariatą.
