Pirtis nuo senų laikų žinoma, kaip puiki vieta apvalyti kūną ir sielą. Tinkamai paruošta ir taisyklingai naudojama lietuviška garinė pirtis turi daugybę privalumų.
Lietuviška pirtis
Dauguma mūsų tikrai nesame netgi girdėję apie lietuvišką pirtį. Visi žinome saunas, rusiškas pirtis, turkiškas, romėniškas ir t.t. Dūminė pirtis taip pat pakankamai plačiai žinoma, tačiau dvarų pirties kultūra ir tradicijos šiek tiek primirštos.
Dvarų pirtis privalo būti ne mažiau trijų patalpų: garinė, prausykla ir poilsio zona. Turtinės priežastys lėmė dūminės pirties paplitimą kaime, kurią sudaro tik viena patalpa.
Pirtis – šventa vieta
Į pirties pečiaus akmenis įdėdavo lietuviai ir šventų akmenų. Nuo seno manoma, kad garinė turi dvasią; atėjus į pirtį su ja yra pasisveikinama, o baigus pirties malonumus jai padėkojama. Istorijos šaltiniai pasakoja, kad pirtyje moterys gimdydavo vaikus, mirusius paskutinį kartą nuprausdavo ir išlydėdavo anapilin. Įžengus į garinę visi tampame lygūs, atėję apvalyti sielą ir paskirtą kūną, kad būtumėm sveikesni. Nepakartojamas jausmas, kai pirmą kartą gali tai patirti: visiškai atsipalaiduoti, nejausti diskomforto ir mėgautis gamtos ir pirties teikiamais malonumais.
Tik tinkamai paruošta ir įrengta pirtis gali suteikti tokius pojūčius. Labai svarbią reikšmę turi ir pirtininko darbas. Profesionaliai pravestas pirties seansas teikia kur kas daugiau malonumo, teigiamų emocijų, dvasinės ramybės, atpalaiduoja kūną, pagerina savijautą.
Komfortas
Tikroje lietuviškoje pirtyje pirmą kartą pajutau pilną komfortą! Supratimas apie buvimą, maudymasi pirtyje pakito radikaliai. Atsikratyta kvailų stereotipų, kurie teigė, jog pirtis turi būti kiek įmanoma karštesnė.
Laimingo atsitiktinumo dėka atsidūręs kassavaitiniame pirtininkų susibūrime, atradau pirties malonumą naujai. Svetingai pasitikę kaimo turizmo sodybos šeimininkai ir pirtininkai, suteikė galimybę į garinę pirtį pažvelgti kitaip.
Pirmas kartas lietuviškoje pirtyje
Keista, pirmoji pažintis atsidūrus garinėje pirtyje – 60 laipsnių temperatūra. Visi juk esame įpratę eiti į 90- 80 laipsnių pirteles. Labai paprasta ir efektyvi bei mokslinių tyrimų pagrysta formulė – 60 C temperatūra, 60% drėgmė ir 60 C sienų temperatūra. Kas manote, kad tai mažai – apsilankykite šioje sodyboje ir pirties šeimininkai-pirtininkai, vanojimo, procedūrų pagalba įrodys, kad tai labai gerai tinkanti formulė mūsų krašto žmonėms.
Tradicine lietuviška pirtimi mėgavosi Lietuvos didikai, dvarininkai ir kunigaikščiai. Prabangiai įrengtos, erdvios, pritaikytos ne tik sveikatai, malonumui, bet ir poilsiui. Dar baudžiavos laikais geras pirtininkais buvo vertinamas kaip penki darbininkai.
Tikrus pirties mėgėjus raginu aplankyti ir išbandyti naujus pojūčius, kuriuos teikia lietuviška pirtis. Tik pirties specialistai gali pristatyti ir paaiškinti visas teigiamas ir gydomąsias pirties savybes, parinkti augalus pagal jų savybes individualiai kiekvienam, atlikti masažus, pilingus ir vanojimus, supažindinti su aromaterapijos malonumais. Priklausomai nuo metų laiko ir norimo efekto šeimininkai profesionaliai paruoš tik jums skirtas vantas, kaukes ir aliejus.
Pirties ritualas
Atlikus visą pirties ritualą jaučiamas didžiulis pasitenkinimas ir atsipalaidavimas… Pirmą kartą patyręs tokį pilną ir išbaigtą pirtinimosi seansą pasijutau ne išsekęs, o pailsėjęs ir išsivalęs, kupinas maloniausių pojūčių ir energijos. Sodybos šeimininkų ekologiškai išaugintos žolelės ir arbatos papildo pirties procedūras, padeda išvalyti iš kūno šlakus.
Penki kartai pirtyje! Skamba tikrai daug, bet lietuviškoje pirtyje tai yra normalu. Pradedant apsišilimu pirmąjį kartą, druskų pilingu, vanojimu vantomis antrąjį ir trečiąjį kartus bei baigiant šlakų valymu, mankšta, odos pamaitinimu kaukėmis ar medumi. Poilsis tarp garinės pirties labai svarbus. Jį būtina pabandyti, norint pajusti tokio tipo garinės pirtelės teikiamus privalumus ir naudą.
Pagrindinis žodis, kuris apibūdina šią išskirtinę pirtelę – komfortas ir sveikata. Būtent komfortas čia yra jaučiamas tiek pirtinimosi metu, tiek ilsintis po to. Akį traukia įstabiai sutvarkyta aplinka, didžiulis sodas, gėlynai, upelis ir tvenkinys. Suprantamai ir paprastai šeimininkų paaiškintos pirties tradicijos ir procedūros.
Sodybos šeimininkai vieni iš grupelės pirtininkų Lietuvoje, kurie siekia atgaivinti ir išsaugoti sveikos pirties tradicijas, puoselėti jas ir perduoti žinias kitiems.
Sodyba, kurioje buvau (jei kam įdomu – galite ją rasti Kauno rajone šalia Rokų, sodybos pavadinimas „Eulita”) ir pirtis, kurią teko šeimininkų dėka patirti, tarsi kultūros namai, per malonumus ir atsipalaidavimą ugdantys asmenybę. Čia radau nuostabią galimybę pasimėgauti karališku malonumu: atsipalaiduoti ir pailsėti.
