Elektrinių automobilių bumas Europoje artėja link pabaigos, o tai liudija ir naujausia pardavimų statistika iš Vokietijos. Tokių transporto priemonių pardavimai čia mažėja nuo praėjusių metų pabaigos, kuomet buvo nutrauktos lengvatos. Situacija negerėja ir dabar.
„VW Group“ generalinis direktorius Oliveris Blūmas mano, kad ilgalaikėje perspektyvoje Vokietijos darbuotojų skaičių galima būtų sumažinti 10 procentų. Labiausiai būtų mažinama automobilių gamintojo mokslinių tyrimų ir plėtros veikla, kur iš 13 tūkst. mokslinių tyrimų ir plėtros darbuotojų Vokietijoje būtų panaikinta nuo 4 tūkst. iki 6 tūkst. darbo vietų, sakoma O. Blūmo pranešime.
Vos prasidėjus profsąjungos ir vadovybės deryboms Herrenhauzeno rūmuose Hanoveryje – darbuotojai jau protestuoja prieš galimą gamyklos uždarymą ir priverstinį atleidimą iš darbo. Šis ginčas yra didelis išbandymas „VW Group“ vadovui Oliveriui Blūmui po to, kai dėl profsąjungų konfliktų nukentėjo keli jo pirmtakai.
Profsąjungos „IG Metall“ lyderiai pagrasino „Volkswagen Group“ streikais, nes profsąjunga ir VW vadovybė pradėjo derybas dėl darbo užmokesčio, kurios tikriausiai nulems, kaip agresyviai automobilių gamintoja sieks atleisti darbuotojus ir uždaryti gamyklas Vokietijoje.
Susitikimuose daugiausia dėmesio skiriama VW planui pirmą kartą po dešimtmečius trukusių darbo vietų apsaugos priemonių panaikinimo galimai uždaryti gamyklas Vokietijoje. Profsąjunga pareiškė, kad streikai galimi nuo gruodžio pradžios, ir primygtinai reikalavo 7 proc. didesnio darbo užmokesčio.
„VW vadovybė savo kalendoriuose gruodžio 1 dieną turėtų pažymėti paryškintu šriftu. Tai ne tik diena, kai bus atidaromas pirmasis advento kalendoriaus langelis, bet ir galimų streikų pradžia“, – rugsėjo 25 dieną darbuotojams Hanoveryje sakė vyriausiasis „IG Metall“ derybininkas Thorstenas Groegeris.
G. Groegeris pripažino, kad automobilių gamintojas susiduria su dideliais iššūkiais, tačiau teigė, kad „Volkswagen“ sėkmė dešimtmečiais buvo grindžiama problemų sprendimu su darbuotojais, o ne konfrontacija.
Didelis išbandymas Blūmui
Šis ginčas yra didelis išbandymas VW grupės vadovui Oliveriui Blūmui po to, kai, dėl profsąjungų susirėmimų krito keli jo pirmtakai. O. Blūmas įspėjo, kad Vokietijoje sąnaudos yra per didelės, nes paklausa Europoje išlieka silpna, o Kinijos gamintojai veržiasi į šį regioną.
VW taip pat prarado pagreitį Kinijoje, didžiausioje atskiroje rinkoje, kur dominuoja vietiniai elektromobilių prekių ženklai. Pagrindinis vadovo taikinys yra prastai veikiantis VW vardinis lengvųjų automobilių prekės ženklas, kurio pelno maržos vis mažėja dėl spartėjančio perėjimo prie elektromobilių ir vartotojų išlaidų lėtėjimo.
Derybų pradžioje VW markės personalo vadovas Arnė Meisvinkelis, patvirtindamas šią mintį, sakė, kad prekinis ženklas turi mažinti sąnaudas, kad išliktų konkurencingas. Vokiečių gamintojo vadovybė ir profsąjungų vadovai pradeda derybas dėl darbo užmokesčio, kai įtampa tarp abiejų pusių yra didesnė nei per pastaruosius metus.
„Vokietija atsilieka nuo konkurentų. Mūsų pagrindinį prekės ženklą „Volkswagen“ tai ypač paveikė. Tarptautinė konkurencija grasina mus aplenkti. Turime dirbti kartu, kad restruktūrizuotume savo įmonę. Padėtis yra rimta“, – sakė A. Meisvinkelis.
Priverstiniai atleidimai, gamyklų uždarymas
Šiais metais VW gali priimti priverstinius sprendimus dėl gamyklų uždarymo, taip sudarydama sąlygas daugiau kaip 15 tūkst. darbo vietų panaikinimui, anksčiau šį mėnesį teigė „Jefferies“ analitikai. Analitikai teigė, kad automobilių gamintojas ketina uždaryti nuo dviejų iki trijų gamyklų, o svarstoma galimybė uždaryti net penkias gamyklas Vokietijoje.
Darbuotojų skaičiaus mažinimą Vokietijos gamyklose yra sunkiau įgyvendinti nei kitur. Pusę vietų stebėtojų taryboje užima darbuotojų atstovai, o Vokietijos Žemutinės Saksonijos valstija, kuriai priklauso 20 proc. akcijų, dažnai yra profsąjungų pusėje.
Pirmasis derybų raundas įvyko rugsėjo 25 dieną istoriniuose Herrenhauzeno rūmuose Hanoveryje. VW prisidėjo prie rūmų atkūrimo išlaidų po to, kai jie buvo sugriauti per Antrąjį pasaulinį karą.
Neramumams purtant Vokietijos automobilių gamintoją, darbo tarybos vadovė Daniela Kavallo grįžo į 87 metų „Volkswagen“ istoriją, užsimindama apie profesinių sąjungų lėšų nusavinimą Trečiojo reicho laikais.
„Su vidutine palūkanų norma šis kapitalas, kurį naciai tuo metu išplėšė iš profsąjungų judėjimo, per dešimtmečius būtų atnešęs milijardus eurų. Šie pinigai, mūsų pinigai, šiandien yra „Volkswagen“ grupėje“, – sakė ji. D. Kavallo pabrėžė pasirengimą kompromisui, tačiau pridūrė, kad dabar vadovybė turi rasti sprendimą.
Derybos vyksta tuo metu, kai visa Vokietijos pramonė kovoja su didelėmis sąnaudomis, darbo jėgos trūkumu ir didėjančia konkurencija, todėl tokios sunkiasvorės įmonės kaip agronomijos pasaulio milžinė BASF ir inžinerijos bei plieno gigantė „Thyssenkrupp“ svarsto galimybę apriboti savo veiklą.
Kiti Vokietijos automobilių gamintojai taip pat jaučia skausmą: pastarosiomis savaitėmis „Mercedes-Benz“ ir BMW sumažino savo pelno prognozes dėl silpnos paklausos Kinijoje.
