Po to, kai Prancūzijoje buvo sulaikytas „Telegram“ vadovas Pavelas Durovas, dėmesio centre atsidūrė ir pati programėlė. Nepaisant to, kad susirašinėjimo platforma ne kartą dėl saugumo pažeidimų buvo atsidūrusi įvairių institucijų akiratyje, Lietuvoje net 11 proc. vartotojų šia programėle naudojasi kasdien.
Pavelas Durovas neseniai patvirtino, kad „Telegram“ atnaujino savo paslaugų teikimo sąlygas, todėl platformą naudojantiems nusikaltėliams tapo daug sunkiau. Į naująją politiką įtraukti svarbūs pakeitimai, susiję su bendradarbiavimu su „teisėsaugos institucijomis“, kurios nuo šiol galės lengviau gauti svarbius duomenis, naudingus nustatant įtariamųjų tapatybę.
Jei atitinkamos teisminės institucijos išduoda galiojantį įsakymą dėl įtariamojo nusikaltimu, peržiūrėtose sąlygose teigiama, kad „Telegram“ pirmiausia atliks savo paties įsakymo „teisinę analizę“.
Įmonė gali ir greičiausiai atskleis valdžios institucijoms naudotojo IP adresą ir telefono numerį, o kas ketvirtį bus skelbiama skaidrumo ataskaita, kurioje bus išsamiai nurodyti visi duomenys, kuriais dalijamasi su teisėjais ir tyrėjais.
Prieš P. Durovui paskelbiant apie pokyčius, „Telegram“ nurodė, kad bendrovė nori bendradarbiauti su valdžios institucijomis nustatant „įtariamuosius terorizmu“, bet nieko daugiau. Dabar paslaugų teikimo sąlygos yra daug aiškesnė formuluotė, nurodanti, kad „Telegram“ nebenori būti laikoma saugiu prieglobsčiu nusikaltėliams.
P. Durovas pareiškė, kad „99,999 proc.“ „Telegram“ naudotojų neturi nieko bendra su nusikalstama veikla, o likę 0,001 proc. gadina platformos įvaizdį.
Neseniai po 39 metų verslininko arešto paskelbtos analizės duomenimis, „Telegram“ ypač populiari tarp JAV baltųjų viršenybės šalininkų, taip pat tarp ginklų ir narkotikų prekeivių ir net tokių teroristinių organizacijų kaip „Hamas“. Platformoje vis dar siūloma galimybė dalyvauti užšifruotuose slaptuose pokalbių kambariuose, nors tai nėra numatytasis būdas tradiciniams naudotojams, besinaudojantiems paslauga.
