Visą vasarą stabiliai laikęsi degalų kainos Lietuvoje paskutinėmis rugpjūčio mėnesio savaitėmis ėmė mažėti. Pasak degalinių tinklo „Circle K“ degalų kategorijos vadovo Baltijos šalims Roko Laurinavičiaus, kainų mažėjimą lėmė pokyčiai Azijos rinkose ir pasaulio ekonominė situacija.
Pastarųjų kelių mėnesių tendencijos rodo, jog degalų kainas pasaulyje stipriai lėmė besikeičianti situacija Kinijos rinkoje. Šalis yra antroji pagal dydį pasaulio ekonomika ir antroji naftos vartotoja po JAV, tad lėtėjant ekonomikos augimui mažėja ir naftos produktų paklausa.
Taip pat pastebima, jog Kinijoje auga alternatyvios elektros energijos suvartojimas, o tai dar labiau sumažino naftos poreikį.
Kaip pastebi R. Laurinavičius, degalų kainų sumažėjimą taip pat lemia ir besibaigiantis vasaros kelionių pikas JAV. Sezono metu aukštumas pasiekianti benzino paklausa jau grįžo į įprastą suvartojimo lygį, o sukauptas naftos rezervas dar iki galo neišnaudotas, tad paklausą viršijanti pasiūla prisideda prie kainų korekcijos.
Geopolitinė įtampa lemia tiekimo grandinės problemas
Priešingą neužtikrintumo dėl degalų kainų efektą duoda įtempta geopolitinė padėtis Artimuosiuose Rytuose.
Izraelio ir „Hezbollah“ konflikto eskalavimas, naftos telkinių Libijos rytinėje dalyje uždarymas ir eksporto sustabdymas rugpjūčio pabaigoje sukėlė netikrumą rinkoje, tad rugsėjo pradžioje paskelbus apie vėl atidaromus naftos telkinius pasigirdo spėjimų, jog spalio mėn. OPEC gali padidinti gavybos apimtis. Po šių naujienų naftos kainos sparčiai krito ir OPEC šalys narės susirinko aptarti gavybos apribojimų pratęsimo – šis sprendimas lėmė staigų naftos kainų pakilimą.
Neramumai naftos gavybos regionuose stipriai koreliuoja su degalų kainomis, kadangi sutrikdyta pasaulinė tiekimo grandinė išbalansuoja nusistovėjusią pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą bei gali sukelti pristatymo sunkumų.
Degalų kainų prognozės Baltijos šalyse
Įtaką degalų kainoms daro ir kiti ekonominiai veiksniai, pavyzdžiui valiutų kursai ir infliacija. Kadangi tarptautinėje rinkoje degalai kotiruojami doleriais, stiprėjantis euras gali sumažinti degalų kainas Lietuvoje. Stiprus euras dolerio atžvilgiu reiškia, kad degalai yra pigesni, o tai padeda išlaikyti mažesnes mažmenines kainas.
„Jei lygintume tris Baltijos šalis, pagrindiniai kainų skirtumai Estijos, Latvijos ir Lietuvos rinkose pirmiausia atsiranda dėl mokesčių politikos, alternatyvių degalų įstatymų keliamų tikslų skirtumų bei teisinio reguliavimo. Ateinančiais metais Lietuvoje ir Estijoje bus didinami akcizai variklių degalams, o Latvijoje peržiūrimas įstatymas, kuris gali turėti įtakos biokomponentų naudojimui degaluose nuo 2026 m.
Šie ir kiti reguliaciniai reikalavimai gali lemti pokyčius degalų rinkoje, o taip pat sąlygoti ir kainų pokyčius“, – sako „Circle K“ degalų kategorijos vadovas Baltijos šalims Rokas Laurinavičius.
