Svetur atostogauti išvykę mūsų šalies keliautojai neretai užsienio šalyse naudojasi elektriniais paspirtukais. Vieni juos sava transporto priemone vežasi iš namų, kiti – nuomojasi.
Draudikai atkreipia dėmesį, kad kiekviena šalis taiko skirtingą šių transporto priemonių reglamentavimą, todėl planuojant atostogas su paspirtuku, būtina susipažinti su toje šalyje elektriniams paspirtukams galiojančiomis taisyklėmis.
„Įsibėgėjus vasarai pastebime, kad žmonės noriai į kemperius ar kitas transporto priemones įsideda ir elektrinius paspirtukus, kuriais naudojasi Europos didmiesčiuose ir kurortuose. Skirtingose šalyse leidimas važiuoti el. paspirtuku svyruoja nuo 12 iki 16 metų, o maksimalus leistinas greitis – nuo 20 iki 25 km/val. Ispanijoje yra būtina dėvėti šviesą atspindinčias liemenes, šioje šalyje važiuojant elektriniu paspirtuku yra draudžiama naudotis mobiliuoju telefonu ir ausinėmis. Švedijoje jaunesniems nei 15 metų paspirtukininkams yra privalomi šalmai.
Vokietijoje, Danijoje, Prancūzijoje draudžiama elektriniais paspirtukais važiuoti pėsčiųjų takais“, – pasakoja draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Svetur galioja ir draudimas
Lietuvoje nuo šių metų sausio mėnesio elektrinius paspirtukus, kurių didžiausias projektinis greitis yra daugiau kaip 25 km/h arba kurių didžiausias grynasis svoris – daugiau kaip 25 kg, o didžiausias projektinis greitis – daugiau kaip 14 km/h, privalu apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
„Ir užsienyje važiuodami paspirtuku galite atsitrenkti į automobilį ar į turtą, pavyzdžiui, į pastatą, stiklinę vitriną arba partrenkti žmogų. Atlyginti padarytus nuostolius pačiam yra didelė finansinė našta, todėl draudimas padengia žalą, kurią paspirtukininkas svetur sukelia nukentėjusiam“, – pasakoja draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė Baltijos šalims.
Draudimo bendrovės atstovė primena, kad paspirtukas ar kita būtina apdrausti dviratė transporto priemonė neturi valstybinių numerių, todėl pildant eismo įvykio deklaraciją svarbu įrašyti paspirtuko identifikacinį numerį. Jis turi sutapti su draudimo dokumentuose esančiu transporto priemonės identifikaciniu numeriu. Taigi, jei į jus atsitrenkė elektrinis paspirtukas, itin svarbu užsirašyti jo identifikacinį numerį.
Baltijos šalyse šalmai privalomi ir paspirtukininkams
Kelių eismo taisyklės Lietuvoje numato, kad jaunesni, kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą.
Latvijoje šalmai privalomi dviratininkams iki 16 m., o paspirtukininkams iki 17 m. amžiaus. Estijoje šalmus dėvėti turi dviratininkai ir paspirtukininkai iki 16 m. amžiaus.
Tačiau, tyrimo duomenimis, būtent šios amžiaus grupės (16-19 m.) respondentai dažniausiai teigia niekada nedėvintys šalmo važiuodami paspirtuku.
Šalmų dėvėjimo statistika vienodai liūdna visose Baltijos šalyse. Vos 3 proc. Lietuvos. 2 proc. Estijos bei 1 proc. Latvijos gyventojų vairuodami elektrinius paspirtukus visuomet užsideda šalmą.
Praktiniai patarimai, patekus į įvykį ar sukėlus įvykį paspirtuku užsienyje
Kiekvienoje valstybėje reikalavimai veiksmams, kuriuos reikia atlikti įvykus įvykiui, gali skirtis, todėl būtina šiais reikalavimais pasidomėti.
Esate apdraudę savo paspirtuką ir kliudėte žmogų ar turtą:
- Informuokite nukentėjusįjį, kad turite galiojantį paspirtuko vairuotojo civilinės atsakomybės draudimą ir užpildykite eismo įvykio deklaraciją.
- Jei yra sužeistų žmonių, būtinai kvieskite policiją ir medikus.
- Patarkite nukentėjusiam asmeniui pasitikrinti, kas yra jūsų draudiko atstovas įvykio vietos šalyje šio tipo žaloms reguliuoti ir kreiptis į jį.
Nesate apdraudę savo paspirtuko, kurį apdrausti privaloma:
- Užpildykite eismo įvykio deklaraciją.
- Jei yra sužeistųjų, kvieskite policiją ir medikus.
- Nukentėjęs asmuo žalos atlyginimą galėtų gauti iš savo šalies Transporto priemonių draudikų biuro. Vėliau Transporto priemonių draudiko biuro išmokėta draudimo išmokos suma gali būti išsireikalauta iš atsakingo už žalos padarymą asmens.
Jei užsienio šalyje buvote partrenktas, kliudytas paspirtukininko:
- Nepriklausomai nuo to, ar paspirtukas apdraustas ar ne, žala jums privalo būti atlyginta, jei paspirtuko valdytojui kyla civilinė atsakomybė.
- Jei yra sužeistųjų, kviečiama policija ir medikai. Kitais atvejais turi būti užpildytą įvykio deklaracija.
- Visais atvejais svarbu užfiksuoti įvykio aplinkybes ir kaltininko bei paspirtuko duomenis.
- Dėl žalos atlyginimo galite kreiptis jau grįžę į Lietuvą iš atostogų šalies, jei jums žalą padarė apdraustas paspirtukas arba jis nebuvo apdraustas, bet atostogų šalyje privalėjo būti apdraustas.
- Lietuvos Transporto priemonių draudikų biuro puslapyje galima pasitikrinti, kas Lietuvoje atstovauja kaltininko draudimo bendrovei ir kreiptis į ją.
Transporto priemonės civilinės atsakomybės žalos sureguliavimas tarptautiniu mastu gali užtrukti. Patariame vykstant į svečią šalį apsidrausti kelionių draudimu. Patyrus eismo įvykį, medicininėmis išlaidomis pasirūpintų draudimo bendrovė.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos 16-64 metų žmonių apklausą šių metų balandį draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu atliko „NielsenIQ“, apklausiant po 1 600 kiekvienos Baltijos šalies respondentų. Tyrimo paklaida – 2,45 proc.
